LJS ataskaitinė-rinkiminė konferencija

2023 m. gruodžio 16 d. įvyko LJS ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Joje dalyvavo 38 delegatai ir eilė garbės svečių.

Konferencija, išklausiusi LJS Tarybos veiklos, LJS Revizijos komisijos ataskaitas, atstovų pasisakymus, pripažino, kad LJS Taryba ataskaitiniu, 2022-2023 metų laikotarpiu, sumaniai vadovavo Lietuvos jūrininkų sąjungos veiklai, keldama jos autoritetą mieste, Lietuvoje ir užsienyje.

LJS Tarybos veikla tarp Konferencijų buvo įvairiapusė, nukreipta ginti jūrininkų teises ir interesus ir įtvirtinti geresnes darbo sąlygas bei socialines garantijas jūrininkams.

Lietuvos jūrininkų sąjunga, būdama pilnateisė ITF ir ETF narė, aktyviai bendradarbiavo su užsienio šalių ir Lietuvos profsąjungomis, gindama savo narių ir užsienio jūrininkų teises bei interesus.

Bendradarbiaudama su jūrinės industrijos įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis, Lietuvos jūrininkų sąjunga aktyviai dirbo, rengdama ir priimdama teisės aktus aktualiais jūrininkams klausimais, rėmė, dalyvavo ir organizavo jūrinius renginius, visuomenei populiarino garbingą jūrininko profesiją ir puoselėjo jūrines tradicijas.

Konferencija LJS Tarybos darbą ataskaitiniu laikotarpiu įvertino teigiamai.

Konferencijos metu buvo patvirtinta nauja LJS Įstatų redakcija, Revizijos komisijos Aktas, išrinkta nauja LJS Taryba.

Konferencijos dieną surengtame naujosios Tarybos posėdyje LJS Tarybos pirmininku sekančiai keturių metų kadencijai buvo vieningai išrinktas Aleksandras Kaupas.

DANGĖS RALIS-FESTIVALIS

Rugsėjo 23 dieną, minint Pasaulinę jūros dieną, Klaipėdoje rengiamos unikalios drakono valčių varžybos „Dangės ralis – festivalis“. Renginį sumaniusios Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovų teigimu, tokio tipo renginys Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.

„Norisi Pasaulinę jūros dienos paminėti galingai ir griausmingai, todėl kilo idėja klaipėdiečiams ir miesto svečiams pasiūlyti tai, ko iki šiol dar nebuvo. Dangės upėje buvo įprasta matyti vikingų valčių varžybas, tačiau drakono valčių ralis – tikra naujiena. Kviečiame varžybose dalyvauti komandas, kurios nori ne tik pasivaržyti tarpusavyje, bet ir prisidėti stiprinant Klaipėdos jūrinį identitetą“, – sakė Aleksandras Kaupas, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Renginio dalyviai varžysis dėl Klaipėdos miesto mero, Arvydo Vaitkaus, taurės. Miesto vadovas džiaugiasi, kad uostamiestyje atsiranda dar vienas jūrinis renginys, kuris galėtų tapti gražia rudenine tradicija.

„Vasarą Klaipėdoje renginių netrūksta, tačiau norėtųsi, kad uostamiestis būtų gyvas ir kitais metų laikais. Ruduo – puikus metas vėl visiems susiburti prie vandens, aktyviai ir turiningai praleisti laiką bei formuoti naujas jūrines tradicijas. Varžybose labai laukiame jaunimo, kuris mokosi Klaipėdoje, ypač pirmakursių, kurie tik dabar įsilieja į uostamiesčio gyventojų gretas. Tai bus puiki proga praplėsti bičiulių ratą ir dar labiau pažinti Klaipėdą. Labai svarbu, kad jauni žmonės įsitrauktų į miesto gyvenimą, nes miestas bus gyvas, jeigu jame šurmuliuos aktyvus ir veržlus jaunimas“, – teigė Arvydas Vaitkus.

Varžytis Dangės ralyje galės 39 komandos, kiekvieną jų turi sudaryti 22 аsmenys.  Ralis susidarys iš 4 rungčių, užduotis atliks visa komanda arba atskiri jos dalyviai. Registruotis dalyvauti festivalyje galima iki rugsėjo 15 dienos – info@ljs.lt

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai bus pakviesti ne tik stebėti drakono valčių ralį, bet ir dalyvauti atviroje diskusijoje, kurioje bus diskutuojama apie Klaipėdos – jūrinio miesto potencialą ir susidarančias kliūtis jam tinkamai skleistis. Diskusija vyks Meridiano skvere.  

Renginio atidarymas: rugsėjo 23 d., šeštadienis, 12 val. Varžybos vyks visą dieną.  

Renginio vieta: Meridiano skveras. Varžybos vyks Dangės upės ruože tarp Meriadiano, Irklavimo bazės ir Jono kalnelio.

Daugiau informacijos: Facebook paskyroje DANGĖS RALIS-FESTIVALIS

Fotokonkursas „Life at sea 2023“

ITF Seafarers’ Trust kviečia visus jūrininkus dalyvauti foto konkurse ir pabandyti laimėti 1000 svarų sterlingų už geriausią 2023 m. „Life at sea“ („Gyvenimas jūroje“) nuotrauką.

„Dalinkitės geromis, sunkiomis, nepaprastomis ir įprastomis kasdieninio gyvenimo laive akimirkomis. Užfiksuokite darbinės veiklos ar apmąstymų momentus. Įamžinkite savo įgulos draugus ir realias gyvenimo laive situacijas. Galite siųsti ir prasmingus jūrininko gyvenimo krante kadrus.”

Nuo 2020 m. ITF Seafarers’ Trust vykstantys fotokonkursai suformavo puikų fotografijų archyvą, kurio pagalba gerinamas supratimas apie jūrininko profesiją bei apie jūreivystę apskritai.

Prizai

I vieta – 1000 £
II vieta – 750 £
III vieta – 500 £

Konkursas atviras visiems jūrininkams, šiuo metu dirbantiems laive ar laikinai esantiems krante.

Pateikti dalyvio paraišką su nuotraukomis galima iki rugpjūčio 15 d., užpildant šią formą: https://www.seafarerstrust.org/competition

Konkurso nugalėtojai bus paskelbti 2023 m. rugsėjo 28 d. – per Pasaulinę jūrų dieną.

Formoje yra laukeliai, skirti nuotraukos antraštei („Title“) ir trumpai informacijai („Photo description/story“). Rašyti galima anglų arba gimtąja kalba. Čia prašome papasakoti apie nuotrauką ir apie save. Jei nuotraukoje pavaizduotas kitas asmuo, reikalinga turėti jo sutikimą naudoti jo atvaizdą šiame projekte.

Reikalavimai pateikiamoms nuotraukoms:

  • dydis nuo 1 Mb iki 5 Mb;
  • ilgiausios kraštinės nuo 300 iki 1024 pikselių. Patartina saugoti originalią kopiją kuo didesniu formatu. Su atrinktų nuotraukų autoriais bus susisiekta ir paprašyta pateikti kuo didesnio dydžio vaizdus;
  • vaizdai turi turėti failo pavadinimą ir antraštę;
  • vaizdai tik JPEG formatu.

Kiekvienas dalyvis gali pateikti ne daugiau kaip 3 nuotraukas.

Patarimai dėl nuotraukų kokybės

Jei išsaugote ar įkeliate nuotraukas, nurodykite didžiausią įmanomą failo dydį.
Telefone pasirinkite „Actual size“ („Tikrasis dydis“).
Atminkite, kad naudojant priekinę kamerą padarytų asmenukių failai yra mažesni, todėl jų reikėtų vengti.
Taip pat redaguoti vaizdai gali lemti prastesnės kokybės nuotraukas.
Nepersiųskite mažesnių vaizdų iš kitų platformų, tokių kaip Instagram ar Facebook.
Jei pralaidumas ar ryšys ribotas, gali reikėti pasirinkti kitą įkėlimo laiką, kai mažiau kitų įgulos narių naudojasi internetu, arba palaukti, kol būsite arčiau kranto.
Jei galite atsiųsti tik nedidelį vaizdą, bet išsaugojote didesnį failą, perspėkite konkurso organizatorius, įrašydami tai formoje – nuotraukos aprašymo langelyje, ir tada su jumis susisieks.

Konkurso sąlygos

Šiame konkurse gali dalyvauti tik laive dirbantys jūrininkai bei jūrininkai, pasibaigus sutarčiai, laikinai esantys krante.
Su atrinktų darbų autoriais bus susisiekta ir jų gali būti paprašyta pateikti didesnio dydžio nuotraukas.
Vaizdai turi turėti failo pavadinimą ir antraštę ir būti JPEG arba .heic formatu.
Bet kokie įžeidžiantys įrašai bus diskvalifikuoti.
Darbus vertins ITFST paskirta teisėjų kolegija. Bet kokie kolegijos sprendimai, susiję su bet kuriuo konkurso aspektu, yra galutiniai.
Prieš pateikdami nuotrauką su kito žmogaus atvaizdu, dalyviai turėtų gauti jo leidimą/sutikimą naudoti tą atvaizdą.
Vienas dalyvis gali pateikti iki trijų nuotraukų.

Dalyvavimo konkurse paraiška su nuotraukomis pateikiama, užpildant šią formą: https://www.seafarerstrust.org/competition

Pateikdami nuotraukas dalyviai sutinka nemokamai suteikti konkurso organizatoriui ITFST teisę:

–  naudoti nuotraukas bet kokiu būdu ir bet kokiose medijos priemonėse, įskaitant teisę atgaminti, publikuoti, pritaikyti, platinti, kopijuoti, rodyti ar versti spausdintinėje bei elektroninėje žiniasklaidoje, siekiant populiarinti jūrininkų gyvenimą, darbą bei gerovę.

– leisti trečiosioms šalims naudoti pateiktus duomenis tokiu pat būdu, kaip nurodyta pirmiau.

ITFST ir (arba) bet kuris licencijos turėtojas nenaudos vaizdų, pateiktų siekiant komercinės naudos, nebent bus susitarta atskirai su ITFST ir nuotraukos autoriumi (-ais).

Konkurso nugalėtojai bus paskelbti Pasaulinę jūrų dieną, 2023 m. rugsėjo 28 d., ketvirtadienį.
ITFST dės visas pastangas, kad iki tos datos susisiektų su laimėjusiais fotografais nurodyta kontaktine informacija.

Dalyvių ITFST pateikta asmeninė informacija bus naudojama tik šio konkurso tikslais, kaip nurodyta taisyklėse ir sąlygose. Visi dalyviai turi teisę koreguoti pateiktus asmenius duomenis (pvz., vardus, adresus ir kt.), siųsdami savo prašymą el. paštu adresu trust@itf.org.uk.

Informacija apie konkursą anglų kalba: https://www.seafarerstrust.org/what-we-do/photo-competition-2023

Kvietimas į filmo REISAS peržiūrą

Reisas (The Trip)
2022 / Lietuva / 25 min.
Režisierius, scenarijaus autorius ir montuotojas: Rimantas Oičenka
Prodiuserė: Jurga Kaye
Operatoriai: Linas Žiūra, Laimis Janutėnas (archyvinės vaizdo medžiagos autorius)
Garso režisierius: Sigitas Motoras
Kompozitorius: Vytautas Leistrumas
Gamybos kompanija: Studija Kinema

1975 m. Klaipėdos uostas, Lietuvos TSR. Laivo „Nemunėlis“ įgula atsisveikina su žmonomis ir leidžiasi į penkis mėnesius truksiantį reisą – žvejybą Atlanto vandenyne prie vakarinių Afrikos žemyno krantų. Nors laivas nutolsta per tūkstančius kilometrų nuo geležinės uždangos, bet jos šešėlis slenka paskui žvejus…
Filmo anonsas: https://youtu.be/TSTTE-WJP7E

Dėmesio centre – su jūra, uostu ir jūriniu transportu susijusios profesijos

Klaipėdoje stiprinamos profesinio mokymosi galimybės norintiems įgyti specialybes, susijusias su jūros transportu, uostu, logistika ir ekspedicija. Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija ir Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacija.

„Esame dėkingi savo partneriams už palaikymą ir geranorišką siekį prisidėti skatinant jaunimą rinktis profesijas, kurios suteikia galimybę ateityje dirbti jūrų uoste, jūrinio transporto srityje. Esame vienintelis Lietuvos uostamiestis, o Klaipėdos Lindenau mokymo centras – unikali profesinio rengimo mokykla, kurios epicentre – labai klaipėdietiškos ir jūriškos profesijos. Jūrų uosto krovinių logistai, jūreiviai, motoristai, laivų stiuardai, laivų virėjai, laivų elektrikai, laivų korpusų surinkėjai, laivų sistemų ir įrenginių montuotojai – tai profesijos, kurias galima įgyti tik Klaipėdoje, Lindenau centre. Džiugu, kad mūsų centro partnerių gretos sparčiai gausėja – kiekvienas partneris mums svarbus ne tik socialine prasme, bet ir perspektyvomis  dar labiau gerinti profesinio rengimo kokybę“, – teigė dr. Egidijus Skarbalius, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius.

Pasirašyta trišalė sutartis padės dalintis gerąja praktika įgyvendinant su jūriniu sektoriumi susijusias profesinio rengimo programas, inicijuoti ir vykdyti bendrus projektus, renginius, mokomąsias praktikas, kitas veiklas, skirtas mokinių ir Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro personalo kompetencijų tobulinimui, žinių gilinimui ir profesiniam bei asmenybės ugdymui. Labai svarbu, kad centre besimokantys moksleiviai galės semtis patirties Klaipėdos uoste veikiančiose kompanijose, atlikti praktiką, o ateityje siekti karjeros jūrinio sektoriaus srityje. 

„Klaipėdos regionas kitų Lietuvos miestų kontekste išsiskiria savo specifika, todėl unikalių, su jūra susijusių specialistų poreikis visada išlieka aktualus. Nėra abejonių, kad ateities perspektyvoje Lietuvos jūrinis sektorius ir jo konkurencingumas nemaža dalimi priklausys ir nuo to, kaip bus ugdomos jaunimo kompetencijos. Tikime, kad aktyvi mokslo ir verslo partnerystė gali padėti pasiekti proveržį šioje srityje“, – sakė Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.  

Klaipėdos uostas – vienintelis šalies jūrų uostas, svarbiausias Lietuvos transporto mazgas. Jame kraunami įvairaus spektro kroviniai, remontuojami ir statomi laivai. Kad Klaipėdos uostas sėkmingai veiktų, kroviniai būtų priimami ir išplukdomi saugiai ir operatyviai, didelę įtaką turi ekspeditorių, jūrų uosto krovinių ekspeditorių darbas. Skaičiuojama, kad su Klaipėdos uostu yra susijusios apie 300 kompanijų, kurios susijusios su laivų, krovinių aptarnavimu, sandėliavimu,  muitinės klausimais, todėl tokių specialistų poreikis išlieka aktualus. Jūrų uosto krovinių logisto profesiją Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre galima įgyti baigus 10 klasių (mokymosi trukmė – 2 metai ir 3 mėn.), o stojantiems po 12 klasių ar siekiantiems tęstinių studijų – vos 1 metai. Ekspeditoriaus profesijos galima pradėti mokytis baigus 12 klasių (mokymosi trukmė – 1 metai), taip pat yra tęstinio mokymo galimybė, turintiems kvalifikaciją ir norintiems ją kelti (mokymosi trukmė – 1 metai).

„Kad ir kokia tobula būtų uosto infrastruktūra, be ekspeditorių ir logistų jūrų uostas sėkmingai nefunkcionuotų. Logistai, ekspeditoriai analizuoja ir planuoja krovinių judėjimo maršrutus, rūpinasi krovinių sandėliavimu, operatyviu krovinių pristatymu į uostą ir išplukdymu iš jo, derina laivų atvykimą ir krovinio paruošimą. Ekspeditoriai, logistai, dirbantys jūrų uoste  turi puikiai išmanyti uosto specifiką, būti įsigilinę į unikalias laivų, uosto kovinių, geležinkelių informacines sistemas, todėl puiku, kad tokios srities specialistai yra rengiami čia, Klaipėdoje. Siekiame, kad būsimieji ekspeditoriai, logistai būtų kompetentingi, puikiai išmanantys savo darbą, todėl sieksime, kad mokymosi metu jie gautų kuo daugiau praktinių žinių ir įgūdžių, kurie padės lengviau integruotis darbo rinkoje, susijusioje su jūrų uostu, laivyba, jūriniu transportu“, – pasakojo Andrius Armonaitis, Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacija.

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras siūlo mokytis pagal 15 profesinio rengimo programų. Šiuo metu centras rengia ekspeditorius, jūrų uosto krovinių logistus, jūreivius, motoristus, laivų virėjus, laivų stiuardus, atsinaujinančios energetikos įrenginių montuotojus, laivų korpusų surinkėjus, laivų elektrikus, laivų sistemų ir įrenginių montuotojus, metalo apdirbimo staklių operatorius, santechnikus, suvirintojus, elektrikus, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojus. Prašymai mokytis priimami nuo birželio 1 d. – registracija vykdoma per centralizuotą sistemą https://lamabpo.lt/profesinis-mokymas/  

Centras suteikia galimybę semtis profesinių patirčių dar mokyklos suole – pradėti mokytis čia galima jau baigus 8 klases, pasirinkti patinkančią profesiją siūloma po 10 arba 12 klasių. Taip pat laukiami ir suaugusieji, kuriuos domina tęstinis profesinis ugdymas. Gyvenantiems tolėliau nuo Klaipėdos yra suteikiama apgyvendinimo bendrabutyje galimybė. Daugiau informacijos: www.lindenau.lt

Prieš 34 metus atkurta Lietuvos jūrininkų sąjunga

Lietuvos jūrininkus, žmones, dirbančius laivybos srityje, vienijanti Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) mini 34-ąsias atkūrimo metines. Nors šalies jūrinio sektoriaus atstovus jungianti sąjunga buvo įkurta prieš 100 metų, tačiau sovietų valdžios metais, jos veikla buvo uždrausta.

„LJS atgimė anksčiau, negu Lietuva atgavo nepriklausomybę. 1989 metų gegužės 27 dieną sušauktas pirmasis visuotinis sąjungos susirinkimas, kuriame dalyvavo 58 jūrininkai. Būtent šis susirinkimas tapo impulsu atkurti 1940 metais likviduotą sąjungą. Jame priimtos Lietuvos jūrininkams reikšmingos rezoliucijos dėl Lietuvos vėliavos pakėlimo visuose laivuose, jūrininkų pasų keitimo, Lietuvoje registruotų laivų išsaugojimo, lietuvių kalbos vartojimo laivuose. Nors ir atkurta, bet LJS, būdama visuomeninė organizacija, negalėjo daryti įtakos Lietuvos valdžios struktūroms sprendžiant jūrininkams aktualius klausimus. 1992 metų kovo 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje buvo įregistruoti pakeisti įstatai ir LJS tapo nepriklausoma jūrininkų profesine sąjunga“, – pasakojo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Atkūrus LJS, jai tapus profesine sąjunga, sparčiai ėmė gausėti jos narių skaičius – šiandien ši organizacija  buria daugiau kaip pusantro tūkstančio narių, dirbančių viso pasaulio laivuose, Klaipėdos uoste, įmonėse, susijusiose su jūriniu transportu.

„Pagrindinis mūsų tikslas – ginti Lietuvos jūrininkų profesinius, socialinius ir materialinius interesus, jų pilietines bei žmogaus teises krante ir jūroje. Tačiau be šios tiesioginės funkcijos, LJS, kaip socialiai atsakinga organizacija, daug dėmesio skiria ir jūrinės kultūros propagavimui, jaunimo įtraukimui į jūrines iniciatyvas, kurios skirtos populiarinti jūrines profesijas. Šiais metais LJS dalyvaus keliuose Klaipėdoje vyksiančiuose renginiuose, kuriuose ne tik papasakosime apie savo veiklą, bet ir kartu su partneriais pristatysime jūros teikiamas galimybes “, – teigė A. Kaupas. 

Su LJS veikla bus galima susipažinti birželio 3 dieną Klaipėdoje vyksiančiame Aitvarų festivalyje „Vėjų vėjai“. LJS šiais metais prisistatys ir Jūros šventėje, kur Šiauriniame rage bus atidarytas Jūrininkų skveras, kuriame netrūks jūrinių edukacijų, jūrinių profesijų pristatymų, atraktyvių pramogų, susijusių su jūra.  Tradiciškai LJS nariai dalyvaus ir iškilmingoje Jūros šventės eisenoje.

Lietuvos jūrininkų sąjungai – 100 metų!

Prieš šimtą metų, Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, atverstas naujas Lietuvos, jūrinės valstybės, istorijos puslapis. Tais pačiais metais buvo įkurta ir Lietuvos jūrininkų sąjunga – profesinė organizacija, kuri atstovauja ir gina mūsų šalies jūrininkų ir kitų profesijų darbuotojų, kurių darbas susijęs su laivyba ir jos aptarnavimu, profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus Lietuvoje ir užsienyje.

„Ši sukaktis yra ypatinga ne tik mums, jūrinės bendruomenės nariams, bet ir visai Lietuvai, nes būtent prieš šimtą metų padėtas pagrindas formuotis jūrinei valstybei. Prieš šimtmetį įkurtа Lietuvos jūrininkų sąjungа ėmėsi ypatingos misijos – jos dėka, lietuviškuose laivuose suplazdėjo Lietuvos vėliava, atsirado Lietuvos laivų registras, jūrininkų knygelės, suformuota jūrinės teisės, jūrininkų diplomavimo bazės, parengtos jūrininkų uniformų dėvėjimo taisyklės, sustiprintas jūrininkų rengimas švietimo įstaigose, Lietuvos jūrininkų sąjunga įstojo į tarptautines jūrininkus vienijančias organizacijas. Šiandien jūrininkų sąjunga ir toliau siekia, kad Lietuvos jūrininkų bendruomenė būtų stipri ir motyvuota, tinkamai atstovaujama ir įvertinta“, – sakė Aleksandras Kaupas, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos jubiliejus paminėtas Lietuvos jūrų muziejuje, kur susirinko gausus būrys jūrininkų, jūrinių organizacijų, uosto kompanijų, jūrininkus rengiančių mokslo įstaigų, valdžios institucijų atstovų. Taip pat jūrininkus atsovaujančių organizacijų atstovai iš Latvijos, Estijos, Kroatijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Skandinavijos šalių. 

„Didžiuojamės turėdami savo nacionalinį laivyną, teritorinius vandenis, savo jūrines kompanijas, jūrininkus, jūrinę akademiją, Klaipėdos universitetą ir Klaipėdos jūrų uostą. Jūrininkų sąjungai linkime dar daugybės šimtmečių, Lietuvai ištikimų naujų jūrininkų kartų. Tegu po jūsų laivų kiliu visada būna gilūs vandenys. Vėjo vėjo!“, – atsiųstame laiške jūrinę bendruomenę sveikino LR Susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Šventės metu, buvo pagerbti nusipelnę jūrinės bendruomenės atstovai. Garbės nario ženklais buvo apdovanoti jau esami apdovanojimo savininkai: ilgametis Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclav Stankevič. Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės nario vardas ir apdovanojimas įteiktas Kazimierui Povilaičiui už ilgametį jūrinių tradicijų puoselėjimą bei aktyvų dalyvavimą sąjungos veikloje. Padėkos raštais už jūrinės kultūros puoselėjimą apdovanoti Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė bei Vaclovas Bartkus, jūrinę kultūrą aktyviai propaguojantis pirmojo Lietuvos kapitono, Liudviko Stulpino gimtinėje – Telšiuose.

Minint Lietuvos jūrininkų sąjungos šimtmetį, buvo nepamirštas ir L. Stulpino atminimas –  aplankytas jo kapas Kopgalio kapinaitėse. Šventinį renginį vainikavo specialiai jūrinei bendruomenei skirta ekskursija po Lietuvos jūrų muziejų.

Šiuo metu Lietuvos jūrininkų sąjunga vienija apie pusantro tūkstančio oficialių narių. Lietuvos registre yra apie 5 tūkst. jūrininkų – didžioji jų dalis dirba užsienio laivuose. Laivuose su Lietuvos vėliava dirba apie tūkstantis jūrininkų.

Video filmas „Lietuvos jūrininkų sąjunga. Šimtmečio kelias”

Kviečiame siūlyti pretendentus jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas” gauti

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto tarybos kviečia siūlyti pretendentus Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas” gauti.

Apdovanojimo tikslas – pagerbti  jūrinės kultūros srityje dirbančius žmones ir organizacijas.

Apdovanojimu įvertinami reikšmingiausi praėjusių kalendorinių metų darbai jūrinės kultūros srityje: jūriniai socialiniai projektai, jūriniai kultūriniai projektai, jūrinės grožinės, mokslinės literatūros leidiniai, marinistinės žurnalistikos darbai. Teikėjų iniciatyva gali būti teikiami ir kiti su jūrine kultūra susiję siūlymai.

Pretendentai apdovanojimui siūlomi pateikiant raštu, el.paštu arba per El. paslaugą (Elektroninės valdžios vartai) užpildytą Teikimo formą, kurioje pateikiami duomenys apie pretendentą ir nurodoma, už kokius darbus jis teikiamas.

Pretendentus siūlyti gali fiziniai ir juridiniai asmenys.

Pasiūlymai dėl apdovanojimo priimami iki 2023 m. kovo 6 d. (imtinai).

Pasiūlymai dėl apdovanojimo pateikiami:

Pasiūlymus apdovanojimui teikiant internetu, užsisakoma El. paslauga Savivaldybės interneto svetainėjewww.klaipeda.lt > Viešosios paslaugos > Pretendentų teikimas Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas“.

El. paslaugos užsakymo instrukcija

Teikimo forma

APDOVANOJIMO „ALBATROSAS“ NUOSTATAI

Kontaktinis asmuo:  Kultūros skyriaus vyr. specialistė Raimonda Mažonienė,  el.p.raimonda.mazoniene@klaipeda.lt.,  tel. (8 46) 39 61 74

Daugiau informacijos:
www.klaipeda.lt->Naujienos->Jurines-kulturos-apdovanojimai->Albatrosas
www.klaipeda.lt->Gyventojams->Kultūra->Apdovanojimai
https://www.klaipeda.lt/lt/kultura/apdovanojimai/jurines-kulturos-apdovanojimas-albatrosas/8072

Tarptautinė parama kolegoms Ukrainoje

Siekdamos paremti Ukrainos organizacijas nares, Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) ir Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) 2022 m. kartu įsteigė Solidarumo fondą. Profesinės sąjungos visame pasaulyje  (įskaitant ir Lietuvos jūrininkų sąjungą) prisideda prie fondo, siekdamos paremti Ukrainos kolegas – ypatingos svarbos transporto infrastruktūros darbuotojus – jūrininkus, uosto ir geležinkelių darbuotojus.

Sausio 18-20 dienomis Ukrainoje vyko Sąjungos solidarumo fondo patariamosios tarybos posėdis, kuriame buvo aptarta jau įgyvendinta pagalba bei pasiūlymai dėl būsimų projektų 2023 metais.

Olegas Grygoriukas, Ukrainos jūrų transporto darbuotojų profesinės sąjungos (MTWTU ) pirmininkas ir Sąjungos solidarumo fondo Patariamosios tarybos pirmininkas padėkojo tarptautiniams draugams už palaikymą ir išreiškė pasitikėjimą nuolatine parama ateityje, ypač tuomet, kai po karo reikės atstatinėti nuniokotą šalį.

Pirmąją humanitarinės pagalbos partiją iš Sąjungos solidarumo fondo MTWTU gavo gegužės mėnesį. Jame buvo generatoriai, turniketai, propano krosnys, saulės baterijos ir kt.

Antrasis pagalbos etapas – parama jūrininkų šeimoms, aktyviems profesinių sąjungų nariams, kurie liko be darbo dėl negalėjimo išvykti iš šalies. Jiems atgabenta 17 tonų būtiniausių prekių: maisto, higienos prekių, raštinės reikmenų jūrininkų vaikams. Tokie humanitarinės pagalbos rinkiniai pasiekė 1500 jūrininkų šeimų visoje Ukrainoje.

„Pagalba Ukrainai tuo nesibaigia, bus tęsiama ir šiais metais. Artimiausiomis dienomis tikimės generatorių ir nešiojamų įkroviklių pristatymo, kurie bus naudojami MTWTU vietinėse profesinių sąjungų organizacijose. Kaip ir pernai, taip ir šiemet planuojama Ukrainoje įstrigusiems uosto darbuotojams ir jūrininkų šeimoms skirti humanitarinių rinkinių su maistu ir higienos prekėmis.“ – savo planais dalinosi Olegas Grygoriukas.

Europos transporto darbuotojų federacija įspėja, kad darbo jėgos trūkumas negali būti išspręstas su trečiųjų šalių darbuotojais

Originalus Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) Pranešimas spaudai anglų kalba, išplatintas 2022.09.20:

Labour shortage cannot be solved with third-country workers, warns European Transport Workers’ Federation

The European Transport Workers’ Federation warns against opening the EU labour market to third-country nationals without first fixing the lack of decent work in the transport industry. To do so otherwise is an open invitation for further exploitation of transport workers.

After a summer filled with strike action with transport workers protesting against substandard working terms and conditions, last week’s State of the Union Speech alarmingly ignores these workers and their demands. Instead of a solution to fix the root problem of the industry: poor working conditions, it proposes opening the EU labour market to third-country nationals in response to growing labour shortages in the EU.

In a letter to von der Leyen, ETF General Secretary Livia Spera urges the EU leader to develop legislation and policies to improve working conditions and fix the EU’s transport industry, underlining that this is the only way to solve labour shortages.

Promoting collective bargaining through tools – such as the Minimum Wage Directive and the European Pillar of Social Rights should be assessed, as collective bargaining remains, and will always remain, one of the most effective ways to improve labour terms and conditions.

The ETF reminds the European Commission Leader that the industry’s current crisis state is due to the consequences of profit-led policies and political choices focused solely on competition and liberalisation, which have undermined labour terms and conditions throughout transport – these crises began in maritime transport, worked through road and urban public transport and have reached aviation.

„Trying to fill the gaping hole of decent jobs in transport with third-country workers is not the solution here. The only thing this will achieve is increasing the number of exploited workers.

Exploitation and conditions bordering on modern slavery – especially for third-country nationals are the reality of today’s transport industry.

The EU needs to fix working conditions. Proposing any other solution is just careless.”, commented ETF General Secretary Livia Spera.