Daugiau kaip pusantro tūkstančio Lietuvos jūrininkų, uosto darbuotojų, žmonių, dirbančių vandens transporto sektoriuje atstovaujanti Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) šiandien švenčia 101-ąjį gimtadienį. Peržengusi šimtmetį, unikali ir vienintelė tokio tipo profesinė sąjunga ne tik toliau aktyviai gina jūrininkų interesus, ieško būdų, kaip pagerinti jų gerovę, bet ir stiprina savo pozicijas socialinėje veikloje.

„Esame klaipėdiečiai, kurie serga už Lietuvos, jūrinės valstybės idėją, todėl siekiame, kad kuo daugiau jūriškumo ir jūrinių tradicijų pasklistų ne tik po Klaipėdą, bet ir po visą Lietuvą. Jūros šventėje šurmuliuojantis Jūrininkų skveras, aktyvus dalyvavimas „Jūros ambasados“ veikloje, jūrinės edukacijos mokyklose, visuomenės supažindinimas su jūrinėmis tradicijomis kitų Lietuvos miestų didžiausiose šventėse, nauja tradicija Dangės upėje surengti drakono valčių varžybas – būdas skiepyti žmonėms meilę jūrai, skatinti labiau domėtis jūrinėmis temomis, supažindinti jaunimą su perspektyviomis jūrinėmis profesijomis. Šiais metais drakono valčių varžybos „Dangės ralis – festivalis“ bus dar masiškesnis, mat norą dalyvauti renginyje pareiškė partneriai iš Ukrainos ir Latvijos“, – apie socialines iniciatyvas pasakojo LJS pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Pagrindinis LJS tikslas – ginti jūrininkų profesinius, socialinius ir materialinius interesus, jų pilietines bei žmogaus teises krante ir jūroje. Neretai tenka susidurti ir su situacijomis, kai jūrininkams  nepavyksta atgauti savo uždirbto atlygio, tuomet į pagalbą stoja LJS, kuri yra Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) bei Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) narė. Šios tarptautinės organizacijos padeda jūrininkams visame pasaulyje. Per pastaruosius dvejus metus LJS padėjo sugrąžinti beveik ketvirtį milijono eurų, kone pusė šios sumos išmokėta Lietuvos, likusi dalis – kitų šalių jūrininkams.

„Jūriniame, kaip ir bet kokiame kitame sektoriuje būna atvejų, kai sąžiningai dirbantis žmogus lieka be savo atlyginimo. Bankrutuoja kompanijos, įvyksta reorganizacijos, pasitaiko ir nesąžiningų darbdavių. Mūsų pareiga – nepalikti Lietuvos jūrininkų bėdoje, todėl pasitelkę teisininkus kovojame dėl mūsų jūrininkų teisių ir gerovės. Šioje srityje dar labiau stipriname savo pozicijas – kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos kuriame Baltijos šalių profsąjungų Tarybą, kuri prisidės dar aktyviau ginant mūsų ir mūsų kaimyninių šalių jūrininkų interesus“, – sakė A. Kaupas.

LJS pirmininkas pabrėžė, kad 2023-aisiais metais vienas iš esminių įvykių jūriniame sektoriuje buvo Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimas. Nors buvo norima, kad laivuose su nacionaline vėliava nebebūtų prievolės samdyti EU/EEE piliečius, LJS pavyko pasiekti, kad būtų išlaikytas Lietuvos jūrininkams naudingesnis balansas – iškovota, kad ne mažiau kaip 25 proc. įgulų narių turi būti EU/EEE piliečiai. Ginant darbuotojų interesus ir gerinant jūrininkų gerovę, buvo inicijuotos penkios kolektyvinės sutartys su uosto krovos, laivybos, jūrininkų įdarbinimo kompanijomis, pasirašytos sutartys su Klaipėdos uoste jūrininkus aptarnaujančiais savanoriais.

„Kad jaustume pulsą, kuo gyvena jūrininkai, kokias problemas jie identifikuoja, būdami Jūrininkų gerovės tarybos nariai, prieš porą metų atlikome jūrininkų, atplaukusių į Klaipėdos uostą apklausą. Ji parodė, kad mūsų uoste jie labiausiai pasigenda interneto ir pervežimo į miestą paslaugos. Tačiau reikia pripažinti, kad problemų esama ir daugiau – ir jos yra kur kas globalesnės. Kad jas identifikuotume, pradėjome rengti jūrinio sektoriaus studiją, kuri padės kompetentingai įvertinti Lietuvos jūrininkų socialinę padėtį, mokestinę sistemą, jūrininkų rengimo iššūkius. Problemų jūriniame sektoriuje yra nemažai, tačiau tikime, kad visos jos yra išsprendžiamos. Svarbu noras, susitelkimas, vienas kito įsiklausymas ir bendras tikslas – stiprinti Lietuvą, jūrinę valstybę ir gerbti jūrininkus, kurie tą valstybę kuria“, – teigė A. Kaupas.

Lietuvos gyventojai, deklaruodami pajamas, kiekvienais metais gali skirti paramai dalį sumokėto GPM (Gyventojų pajamų mokesčio) nuo jų gaunamo darbo užmokesčio, dividendų, individualios veiklos pajamų ar pelningai parduoto turto.
Šiemet iki gegužės 1 d. Jūs galite  0,6 %  nuo savo sumokamo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nukreipti ne į šalies biudžetą, kurio lėšas paskirstys politikai, o tiesiogiai profesinei sąjungai, kuri rūpinasi ir kasdien kovoja dėl jūrininkų bei susijusių su laivyba ir laivų aptarnavimu darbuotojų socialinių, darbo ir poilsio sąlygų gerinimo Lietuvoje ir užsienyje.

Tai Jums nieko nekainuoja, o bendram reikalui reiška daug!

Kuo Lietuvos jūrininkų sąjunga bus stipresnė, tuo daugiau teisininkų ir ekspertų ji galės pasitelkti į pagalbą ir sėkmingiau apginti jūrinio sektoriaus darbuotojo teises, svarstant įstatymus bei poįstatyminius aktus LR Seime, LR Vyriausybėje, ministerijose, Trišalėje taryboje ar sudarant kolektyvines sutartis su darbdaviais, o ištikus nelaimei, suteikti ir materialinę pagalbą.

Jūsų parama Lietuvos jūrininkų sąjungai prisidės ne tik prie esamų jūrininkų ir uosto darbuotojų teisių gynimo bei darbo sąlygų gerinimo, bet ir prie būsimų jūrininkų ugdymo ir bendrai prie jūrininko profesijos populiarinimo ir šalies jūrinio identiteto stiprinimo.

Iš anksto tariame didelį AČIŪ už Jūsų paramą Lietuvos jūrininkų sąjungai (įm. kodas 190724082).

Kaip skirti paramą Lietuvos jūrininkų sąjungai – 0,6% nuo sumokėto GPM?

Skirti dalį sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio galima pateikiant prašymą (forma FR0512) tik elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) https://deklaravimas.vmi.lt  (Instrukcija_kaip skirti paramą profsąjungai)

Atkreipiame dėmesį, kad:

• parama profesinei sąjungai (Lietuvos jūrininkų sąjungai) nekonkuruoja su kitais paramos gavėjais, nes šią 0,6 %  GPM dalį leidžiama skirti TIK profesinėms sąjungoms;
• skirti paramą (pildyti formą FR0512) gali tiek gyventojai, kurie yra pateikę metinę GPM deklaraciją, tiek gyventojai, kuriems pateikti GPM deklaraciją nėra privalu;
• prievolę deklaruoti gautas pajamas turintys gyventojai turi tai padaryti iki gegužės 1 dienos, antraip prašymas pervesti paramą nebus patenkintas;
• jei esate jūrininkas, kuris dirba laivuose su ES šalių vėliava ir nemoka GPM, paskatinkite skirti paramą savo šeimos narius, kurie dirba ir moka GPM.

Iškilus papildomiems klausimams, galite kreiptis tel.nr. +370-46-410448, el.p. info@ljs.lt  arba tiesiogiai į VMI.

Mūsų stiprybė – vienybėje!

2023 m. gruodžio 16 d. įvyko LJS ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Joje dalyvavo 38 delegatai ir eilė garbės svečių.

Konferencija, išklausiusi LJS Tarybos veiklos, LJS Revizijos komisijos ataskaitas, atstovų pasisakymus, pripažino, kad LJS Taryba ataskaitiniu, 2022-2023 metų laikotarpiu, sumaniai vadovavo Lietuvos jūrininkų sąjungos veiklai, keldama jos autoritetą mieste, Lietuvoje ir užsienyje.

LJS Tarybos veikla tarp Konferencijų buvo įvairiapusė, nukreipta ginti jūrininkų teises ir interesus ir įtvirtinti geresnes darbo sąlygas bei socialines garantijas jūrininkams.

Lietuvos jūrininkų sąjunga, būdama pilnateisė ITF ir ETF narė, aktyviai bendradarbiavo su užsienio šalių ir Lietuvos profsąjungomis, gindama savo narių ir užsienio jūrininkų teises bei interesus.

Bendradarbiaudama su jūrinės industrijos įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis, Lietuvos jūrininkų sąjunga aktyviai dirbo, rengdama ir priimdama teisės aktus aktualiais jūrininkams klausimais, rėmė, dalyvavo ir organizavo jūrinius renginius, visuomenei populiarino garbingą jūrininko profesiją ir puoselėjo jūrines tradicijas.

Konferencija LJS Tarybos darbą ataskaitiniu laikotarpiu įvertino teigiamai.

Konferencijos metu buvo patvirtinta nauja LJS Įstatų redakcija, Revizijos komisijos Aktas, išrinkta nauja LJS Taryba.

Konferencijos dieną surengtame naujosios Tarybos posėdyje LJS Tarybos pirmininku sekančiai keturių metų kadencijai buvo vieningai išrinktas Aleksandras Kaupas.

Rugsėjo 23 dieną, minint Pasaulinę jūros dieną, Klaipėdoje rengiamos unikalios drakono valčių varžybos „Dangės ralis – festivalis“. Renginį sumaniusios Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovų teigimu, tokio tipo renginys Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.

„Norisi Pasaulinę jūros dienos paminėti galingai ir griausmingai, todėl kilo idėja klaipėdiečiams ir miesto svečiams pasiūlyti tai, ko iki šiol dar nebuvo. Dangės upėje buvo įprasta matyti vikingų valčių varžybas, tačiau drakono valčių ralis – tikra naujiena. Kviečiame varžybose dalyvauti komandas, kurios nori ne tik pasivaržyti tarpusavyje, bet ir prisidėti stiprinant Klaipėdos jūrinį identitetą“, – sakė Aleksandras Kaupas, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Renginio dalyviai varžysis dėl Klaipėdos miesto mero, Arvydo Vaitkaus, taurės. Miesto vadovas džiaugiasi, kad uostamiestyje atsiranda dar vienas jūrinis renginys, kuris galėtų tapti gražia rudenine tradicija.

„Vasarą Klaipėdoje renginių netrūksta, tačiau norėtųsi, kad uostamiestis būtų gyvas ir kitais metų laikais. Ruduo – puikus metas vėl visiems susiburti prie vandens, aktyviai ir turiningai praleisti laiką bei formuoti naujas jūrines tradicijas. Varžybose labai laukiame jaunimo, kuris mokosi Klaipėdoje, ypač pirmakursių, kurie tik dabar įsilieja į uostamiesčio gyventojų gretas. Tai bus puiki proga praplėsti bičiulių ratą ir dar labiau pažinti Klaipėdą. Labai svarbu, kad jauni žmonės įsitrauktų į miesto gyvenimą, nes miestas bus gyvas, jeigu jame šurmuliuos aktyvus ir veržlus jaunimas“, – teigė Arvydas Vaitkus.

Varžytis Dangės ralyje galės 39 komandos, kiekvieną jų turi sudaryti 22 аsmenys.  Ralis susidarys iš 4 rungčių, užduotis atliks visa komanda arba atskiri jos dalyviai. Registruotis dalyvauti festivalyje galima iki rugsėjo 15 dienos – info@ljs.lt

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai bus pakviesti ne tik stebėti drakono valčių ralį, bet ir dalyvauti atviroje diskusijoje, kurioje bus diskutuojama apie Klaipėdos – jūrinio miesto potencialą ir susidarančias kliūtis jam tinkamai skleistis. Diskusija vyks Meridiano skvere.  

Renginio atidarymas: rugsėjo 23 d., šeštadienis, 12 val. Varžybos vyks visą dieną.  

Renginio vieta: Meridiano skveras. Varžybos vyks Dangės upės ruože tarp Meriadiano, Irklavimo bazės ir Jono kalnelio.

Daugiau informacijos: Facebook paskyroje DANGĖS RALIS-FESTIVALIS

ITF Seafarers’ Trust kviečia visus jūrininkus dalyvauti foto konkurse ir pabandyti laimėti 1000 svarų sterlingų už geriausią 2023 m. „Life at sea“ („Gyvenimas jūroje“) nuotrauką.

„Dalinkitės geromis, sunkiomis, nepaprastomis ir įprastomis kasdieninio gyvenimo laive akimirkomis. Užfiksuokite darbinės veiklos ar apmąstymų momentus. Įamžinkite savo įgulos draugus ir realias gyvenimo laive situacijas. Galite siųsti ir prasmingus jūrininko gyvenimo krante kadrus.”

Nuo 2020 m. ITF Seafarers’ Trust vykstantys fotokonkursai suformavo puikų fotografijų archyvą, kurio pagalba gerinamas supratimas apie jūrininko profesiją bei apie jūreivystę apskritai.

Prizai

I vieta – 1000 £
II vieta – 750 £
III vieta – 500 £

Konkursas atviras visiems jūrininkams, šiuo metu dirbantiems laive ar laikinai esantiems krante.

Pateikti dalyvio paraišką su nuotraukomis galima iki rugpjūčio 15 d., užpildant šią formą: https://www.seafarerstrust.org/competition

Konkurso nugalėtojai bus paskelbti 2023 m. rugsėjo 28 d. – per Pasaulinę jūrų dieną.

Formoje yra laukeliai, skirti nuotraukos antraštei („Title“) ir trumpai informacijai („Photo description/story“). Rašyti galima anglų arba gimtąja kalba. Čia prašome papasakoti apie nuotrauką ir apie save. Jei nuotraukoje pavaizduotas kitas asmuo, reikalinga turėti jo sutikimą naudoti jo atvaizdą šiame projekte.

Reikalavimai pateikiamoms nuotraukoms:

• dydis nuo 1 Mb iki 5 Mb;
• ilgiausios kraštinės nuo 300 iki 1024 pikselių. Patartina saugoti originalią kopiją kuo didesniu formatu. Su atrinktų nuotraukų autoriais bus susisiekta ir paprašyta pateikti kuo didesnio dydžio vaizdus;
• vaizdai turi turėti failo pavadinimą ir antraštę;
• vaizdai tik JPEG formatu.

Kiekvienas dalyvis gali pateikti ne daugiau kaip 3 nuotraukas.

Patarimai dėl nuotraukų kokybės

Jei išsaugote ar įkeliate nuotraukas, nurodykite didžiausią įmanomą failo dydį.
Telefone pasirinkite „Actual size“ („Tikrasis dydis“).
Atminkite, kad naudojant priekinę kamerą padarytų asmenukių failai yra mažesni, todėl jų reikėtų vengti.
Taip pat redaguoti vaizdai gali lemti prastesnės kokybės nuotraukas.
Nepersiųskite mažesnių vaizdų iš kitų platformų, tokių kaip Instagram ar Facebook.
Jei pralaidumas ar ryšys ribotas, gali reikėti pasirinkti kitą įkėlimo laiką, kai mažiau kitų įgulos narių naudojasi internetu, arba palaukti, kol būsite arčiau kranto.
Jei galite atsiųsti tik nedidelį vaizdą, bet išsaugojote didesnį failą, perspėkite konkurso organizatorius, įrašydami tai formoje – nuotraukos aprašymo langelyje, ir tada su jumis susisieks.

Konkurso sąlygos

Šiame konkurse gali dalyvauti tik laive dirbantys jūrininkai bei jūrininkai, pasibaigus sutarčiai, laikinai esantys krante.
Su atrinktų darbų autoriais bus susisiekta ir jų gali būti paprašyta pateikti didesnio dydžio nuotraukas.
Vaizdai turi turėti failo pavadinimą ir antraštę ir būti JPEG arba .heic formatu.
Bet kokie įžeidžiantys įrašai bus diskvalifikuoti.
Darbus vertins ITFST paskirta teisėjų kolegija. Bet kokie kolegijos sprendimai, susiję su bet kuriuo konkurso aspektu, yra galutiniai.
Prieš pateikdami nuotrauką su kito žmogaus atvaizdu, dalyviai turėtų gauti jo leidimą/sutikimą naudoti tą atvaizdą.
Vienas dalyvis gali pateikti iki trijų nuotraukų.

Dalyvavimo konkurse paraiška su nuotraukomis pateikiama, užpildant šią formą: https://www.seafarerstrust.org/competition

Pateikdami nuotraukas dalyviai sutinka nemokamai suteikti konkurso organizatoriui ITFST teisę:

–  naudoti nuotraukas bet kokiu būdu ir bet kokiose medijos priemonėse, įskaitant teisę atgaminti, publikuoti, pritaikyti, platinti, kopijuoti, rodyti ar versti spausdintinėje bei elektroninėje žiniasklaidoje, siekiant populiarinti jūrininkų gyvenimą, darbą bei gerovę.

– leisti trečiosioms šalims naudoti pateiktus duomenis tokiu pat būdu, kaip nurodyta pirmiau.

ITFST ir (arba) bet kuris licencijos turėtojas nenaudos vaizdų, pateiktų siekiant komercinės naudos, nebent bus susitarta atskirai su ITFST ir nuotraukos autoriumi (-ais).

Konkurso nugalėtojai bus paskelbti Pasaulinę jūrų dieną, 2023 m. rugsėjo 28 d., ketvirtadienį.
ITFST dės visas pastangas, kad iki tos datos susisiektų su laimėjusiais fotografais nurodyta kontaktine informacija.

Dalyvių ITFST pateikta asmeninė informacija bus naudojama tik šio konkurso tikslais, kaip nurodyta taisyklėse ir sąlygose. Visi dalyviai turi teisę koreguoti pateiktus asmenius duomenis (pvz., vardus, adresus ir kt.), siųsdami savo prašymą el. paštu adresu trust@itf.org.uk.

Informacija apie konkursą anglų kalba: https://www.seafarerstrust.org/what-we-do/photo-competition-2023

Reisas (The Trip)
2022 / Lietuva / 25 min.
Režisierius, scenarijaus autorius ir montuotojas: Rimantas Oičenka
Prodiuserė: Jurga Kaye
Operatoriai: Linas Žiūra, Laimis Janutėnas (archyvinės vaizdo medžiagos autorius)
Garso režisierius: Sigitas Motoras
Kompozitorius: Vytautas Leistrumas
Gamybos kompanija: Studija Kinema

1975 m. Klaipėdos uostas, Lietuvos TSR. Laivo „Nemunėlis“ įgula atsisveikina su žmonomis ir leidžiasi į penkis mėnesius truksiantį reisą – žvejybą Atlanto vandenyne prie vakarinių Afrikos žemyno krantų. Nors laivas nutolsta per tūkstančius kilometrų nuo geležinės uždangos, bet jos šešėlis slenka paskui žvejus…
Filmo anonsas: https://youtu.be/TSTTE-WJP7E

Klaipėdoje stiprinamos profesinio mokymosi galimybės norintiems įgyti specialybes, susijusias su jūros transportu, uostu, logistika ir ekspedicija. Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija ir Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacija.

„Esame dėkingi savo partneriams už palaikymą ir geranorišką siekį prisidėti skatinant jaunimą rinktis profesijas, kurios suteikia galimybę ateityje dirbti jūrų uoste, jūrinio transporto srityje. Esame vienintelis Lietuvos uostamiestis, o Klaipėdos Lindenau mokymo centras – unikali profesinio rengimo mokykla, kurios epicentre – labai klaipėdietiškos ir jūriškos profesijos. Jūrų uosto krovinių logistai, jūreiviai, motoristai, laivų stiuardai, laivų virėjai, laivų elektrikai, laivų korpusų surinkėjai, laivų sistemų ir įrenginių montuotojai – tai profesijos, kurias galima įgyti tik Klaipėdoje, Lindenau centre. Džiugu, kad mūsų centro partnerių gretos sparčiai gausėja – kiekvienas partneris mums svarbus ne tik socialine prasme, bet ir perspektyvomis  dar labiau gerinti profesinio rengimo kokybę“, – teigė dr. Egidijus Skarbalius, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius.

Pasirašyta trišalė sutartis padės dalintis gerąja praktika įgyvendinant su jūriniu sektoriumi susijusias profesinio rengimo programas, inicijuoti ir vykdyti bendrus projektus, renginius, mokomąsias praktikas, kitas veiklas, skirtas mokinių ir Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro personalo kompetencijų tobulinimui, žinių gilinimui ir profesiniam bei asmenybės ugdymui. Labai svarbu, kad centre besimokantys moksleiviai galės semtis patirties Klaipėdos uoste veikiančiose kompanijose, atlikti praktiką, o ateityje siekti karjeros jūrinio sektoriaus srityje. 

„Klaipėdos regionas kitų Lietuvos miestų kontekste išsiskiria savo specifika, todėl unikalių, su jūra susijusių specialistų poreikis visada išlieka aktualus. Nėra abejonių, kad ateities perspektyvoje Lietuvos jūrinis sektorius ir jo konkurencingumas nemaža dalimi priklausys ir nuo to, kaip bus ugdomos jaunimo kompetencijos. Tikime, kad aktyvi mokslo ir verslo partnerystė gali padėti pasiekti proveržį šioje srityje“, – sakė Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.  

Klaipėdos uostas – vienintelis šalies jūrų uostas, svarbiausias Lietuvos transporto mazgas. Jame kraunami įvairaus spektro kroviniai, remontuojami ir statomi laivai. Kad Klaipėdos uostas sėkmingai veiktų, kroviniai būtų priimami ir išplukdomi saugiai ir operatyviai, didelę įtaką turi ekspeditorių, jūrų uosto krovinių ekspeditorių darbas. Skaičiuojama, kad su Klaipėdos uostu yra susijusios apie 300 kompanijų, kurios susijusios su laivų, krovinių aptarnavimu, sandėliavimu,  muitinės klausimais, todėl tokių specialistų poreikis išlieka aktualus. Jūrų uosto krovinių logisto profesiją Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre galima įgyti baigus 10 klasių (mokymosi trukmė – 2 metai ir 3 mėn.), o stojantiems po 12 klasių ar siekiantiems tęstinių studijų – vos 1 metai. Ekspeditoriaus profesijos galima pradėti mokytis baigus 12 klasių (mokymosi trukmė – 1 metai), taip pat yra tęstinio mokymo galimybė, turintiems kvalifikaciją ir norintiems ją kelti (mokymosi trukmė – 1 metai).

„Kad ir kokia tobula būtų uosto infrastruktūra, be ekspeditorių ir logistų jūrų uostas sėkmingai nefunkcionuotų. Logistai, ekspeditoriai analizuoja ir planuoja krovinių judėjimo maršrutus, rūpinasi krovinių sandėliavimu, operatyviu krovinių pristatymu į uostą ir išplukdymu iš jo, derina laivų atvykimą ir krovinio paruošimą. Ekspeditoriai, logistai, dirbantys jūrų uoste  turi puikiai išmanyti uosto specifiką, būti įsigilinę į unikalias laivų, uosto kovinių, geležinkelių informacines sistemas, todėl puiku, kad tokios srities specialistai yra rengiami čia, Klaipėdoje. Siekiame, kad būsimieji ekspeditoriai, logistai būtų kompetentingi, puikiai išmanantys savo darbą, todėl sieksime, kad mokymosi metu jie gautų kuo daugiau praktinių žinių ir įgūdžių, kurie padės lengviau integruotis darbo rinkoje, susijusioje su jūrų uostu, laivyba, jūriniu transportu“, – pasakojo Andrius Armonaitis, Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacija.

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras siūlo mokytis pagal 15 profesinio rengimo programų. Šiuo metu centras rengia ekspeditorius, jūrų uosto krovinių logistus, jūreivius, motoristus, laivų virėjus, laivų stiuardus, atsinaujinančios energetikos įrenginių montuotojus, laivų korpusų surinkėjus, laivų elektrikus, laivų sistemų ir įrenginių montuotojus, metalo apdirbimo staklių operatorius, santechnikus, suvirintojus, elektrikus, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojus. Prašymai mokytis priimami nuo birželio 1 d. – registracija vykdoma per centralizuotą sistemą https://lamabpo.lt/profesinis-mokymas/  

Centras suteikia galimybę semtis profesinių patirčių dar mokyklos suole – pradėti mokytis čia galima jau baigus 8 klases, pasirinkti patinkančią profesiją siūloma po 10 arba 12 klasių. Taip pat laukiami ir suaugusieji, kuriuos domina tęstinis profesinis ugdymas. Gyvenantiems tolėliau nuo Klaipėdos yra suteikiama apgyvendinimo bendrabutyje galimybė. Daugiau informacijos: www.lindenau.lt

Lietuvos jūrininkus, žmones, dirbančius laivybos srityje, vienijanti Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) mini 34-ąsias atkūrimo metines. Nors šalies jūrinio sektoriaus atstovus jungianti sąjunga buvo įkurta prieš 100 metų, tačiau sovietų valdžios metais, jos veikla buvo uždrausta.

„LJS atgimė anksčiau, negu Lietuva atgavo nepriklausomybę. 1989 metų gegužės 27 dieną sušauktas pirmasis visuotinis sąjungos susirinkimas, kuriame dalyvavo 58 jūrininkai. Būtent šis susirinkimas tapo impulsu atkurti 1940 metais likviduotą sąjungą. Jame priimtos Lietuvos jūrininkams reikšmingos rezoliucijos dėl Lietuvos vėliavos pakėlimo visuose laivuose, jūrininkų pasų keitimo, Lietuvoje registruotų laivų išsaugojimo, lietuvių kalbos vartojimo laivuose. Nors ir atkurta, bet LJS, būdama visuomeninė organizacija, negalėjo daryti įtakos Lietuvos valdžios struktūroms sprendžiant jūrininkams aktualius klausimus. 1992 metų kovo 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje buvo įregistruoti pakeisti įstatai ir LJS tapo nepriklausoma jūrininkų profesine sąjunga“, – pasakojo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Atkūrus LJS, jai tapus profesine sąjunga, sparčiai ėmė gausėti jos narių skaičius – šiandien ši organizacija  buria daugiau kaip pusantro tūkstančio narių, dirbančių viso pasaulio laivuose, Klaipėdos uoste, įmonėse, susijusiose su jūriniu transportu.

„Pagrindinis mūsų tikslas – ginti Lietuvos jūrininkų profesinius, socialinius ir materialinius interesus, jų pilietines bei žmogaus teises krante ir jūroje. Tačiau be šios tiesioginės funkcijos, LJS, kaip socialiai atsakinga organizacija, daug dėmesio skiria ir jūrinės kultūros propagavimui, jaunimo įtraukimui į jūrines iniciatyvas, kurios skirtos populiarinti jūrines profesijas. Šiais metais LJS dalyvaus keliuose Klaipėdoje vyksiančiuose renginiuose, kuriuose ne tik papasakosime apie savo veiklą, bet ir kartu su partneriais pristatysime jūros teikiamas galimybes “, – teigė A. Kaupas. 

Su LJS veikla bus galima susipažinti birželio 3 dieną Klaipėdoje vyksiančiame Aitvarų festivalyje „Vėjų vėjai“. LJS šiais metais prisistatys ir Jūros šventėje, kur Šiauriniame rage bus atidarytas Jūrininkų skveras, kuriame netrūks jūrinių edukacijų, jūrinių profesijų pristatymų, atraktyvių pramogų, susijusių su jūra.  Tradiciškai LJS nariai dalyvaus ir iškilmingoje Jūros šventės eisenoje.

Prieš šimtą metų, Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, atverstas naujas Lietuvos, jūrinės valstybės, istorijos puslapis. Tais pačiais metais buvo įkurta ir Lietuvos jūrininkų sąjunga – profesinė organizacija, kuri atstovauja ir gina mūsų šalies jūrininkų ir kitų profesijų darbuotojų, kurių darbas susijęs su laivyba ir jos aptarnavimu, profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus Lietuvoje ir užsienyje.

„Ši sukaktis yra ypatinga ne tik mums, jūrinės bendruomenės nariams, bet ir visai Lietuvai, nes būtent prieš šimtą metų padėtas pagrindas formuotis jūrinei valstybei. Prieš šimtmetį įkurtа Lietuvos jūrininkų sąjungа ėmėsi ypatingos misijos – jos dėka, lietuviškuose laivuose suplazdėjo Lietuvos vėliava, atsirado Lietuvos laivų registras, jūrininkų knygelės, suformuota jūrinės teisės, jūrininkų diplomavimo bazės, parengtos jūrininkų uniformų dėvėjimo taisyklės, sustiprintas jūrininkų rengimas švietimo įstaigose, Lietuvos jūrininkų sąjunga įstojo į tarptautines jūrininkus vienijančias organizacijas. Šiandien jūrininkų sąjunga ir toliau siekia, kad Lietuvos jūrininkų bendruomenė būtų stipri ir motyvuota, tinkamai atstovaujama ir įvertinta“, – sakė Aleksandras Kaupas, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos jubiliejus paminėtas Lietuvos jūrų muziejuje, kur susirinko gausus būrys jūrininkų, jūrinių organizacijų, uosto kompanijų, jūrininkus rengiančių mokslo įstaigų, valdžios institucijų atstovų. Taip pat jūrininkus atsovaujančių organizacijų atstovai iš Latvijos, Estijos, Kroatijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Skandinavijos šalių. 

„Didžiuojamės turėdami savo nacionalinį laivyną, teritorinius vandenis, savo jūrines kompanijas, jūrininkus, jūrinę akademiją, Klaipėdos universitetą ir Klaipėdos jūrų uostą. Jūrininkų sąjungai linkime dar daugybės šimtmečių, Lietuvai ištikimų naujų jūrininkų kartų. Tegu po jūsų laivų kiliu visada būna gilūs vandenys. Vėjo vėjo!“, – atsiųstame laiške jūrinę bendruomenę sveikino LR Susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Šventės metu, buvo pagerbti nusipelnę jūrinės bendruomenės atstovai. Garbės nario ženklais buvo apdovanoti jau esami apdovanojimo savininkai: ilgametis Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclav Stankevič. Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės nario vardas ir apdovanojimas įteiktas Kazimierui Povilaičiui už ilgametį jūrinių tradicijų puoselėjimą bei aktyvų dalyvavimą sąjungos veikloje. Padėkos raštais už jūrinės kultūros puoselėjimą apdovanoti Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė bei Vaclovas Bartkus, jūrinę kultūrą aktyviai propaguojantis pirmojo Lietuvos kapitono, Liudviko Stulpino gimtinėje – Telšiuose.

Minint Lietuvos jūrininkų sąjungos šimtmetį, buvo nepamirštas ir L. Stulpino atminimas –  aplankytas jo kapas Kopgalio kapinaitėse. Šventinį renginį vainikavo specialiai jūrinei bendruomenei skirta ekskursija po Lietuvos jūrų muziejų.

Šiuo metu Lietuvos jūrininkų sąjunga vienija apie pusantro tūkstančio oficialių narių. Lietuvos registre yra apie 5 tūkst. jūrininkų – didžioji jų dalis dirba užsienio laivuose. Laivuose su Lietuvos vėliava dirba apie tūkstantis jūrininkų.

Video filmas „Lietuvos jūrininkų sąjunga. Šimtmečio kelias”

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto tarybos kviečia siūlyti pretendentus Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas” gauti.

Apdovanojimo tikslas – pagerbti  jūrinės kultūros srityje dirbančius žmones ir organizacijas.

Apdovanojimu įvertinami reikšmingiausi praėjusių kalendorinių metų darbai jūrinės kultūros srityje: jūriniai socialiniai projektai, jūriniai kultūriniai projektai, jūrinės grožinės, mokslinės literatūros leidiniai, marinistinės žurnalistikos darbai. Teikėjų iniciatyva gali būti teikiami ir kiti su jūrine kultūra susiję siūlymai.

Pretendentai apdovanojimui siūlomi pateikiant raštu, el.paštu arba per El. paslaugą (Elektroninės valdžios vartai) užpildytą Teikimo formą, kurioje pateikiami duomenys apie pretendentą ir nurodoma, už kokius darbus jis teikiamas.

Pretendentus siūlyti gali fiziniai ir juridiniai asmenys.

Pasiūlymai dėl apdovanojimo priimami iki 2023 m. kovo 6 d. (imtinai).

Pasiūlymai dėl apdovanojimo pateikiami:

• Raštu: Klaipėdos miesto savivaldybė, Kultūros skyrius, 510 kab., Liepų g. 11, 91502 Klaipėda
  Ant pasiūlymo voko nurodama „Teikimas Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas“
• El.paštu: raimonda.mazoniene@klaipeda.lt.
• Internetu per El. paslaugą

Pasiūlymus apdovanojimui teikiant internetu, užsisakoma El. paslauga Savivaldybės interneto svetainėje – www.klaipeda.lt > Viešosios paslaugos > Pretendentų teikimas Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas“.

El. paslaugos užsakymo instrukcija

Teikimo forma

APDOVANOJIMO „ALBATROSAS“ NUOSTATAI

Kontaktinis asmuo:  Kultūros skyriaus vyr. specialistė Raimonda Mažonienė,  el.p.raimonda.mazoniene@klaipeda.lt.,  tel. (8 46) 39 61 74

Daugiau informacijos:
www.klaipeda.lt->Naujienos->Jurines-kulturos-apdovanojimai->Albatrosas
www.klaipeda.lt->Gyventojams->Kultūra->Apdovanojimai
https://www.klaipeda.lt/lt/kultura/apdovanojimai/jurines-kulturos-apdovanojimas-albatrosas/8072