Moksleiviai varžėsi konkurse „Jūrų keliais 2022”

Lietuvos jūrininkų sąjunga prisijungė prie gražia jūrine tradicija tapusio renginio „Jūrų keliais 2022“. Jaunimui skirtą renginį, kuris propaguoja jūrinę kultūrą ir praturtina jaunosios kartos sampratą apie jūrą, jau dvyliktą kartą surengė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Dėl pagrindinio prizo – kelionės DFDS keltu rungėsi 11 komandų iš Vakarų regiono.

„Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklai, kuri randa labai įtraukiančių ir atraktyvių būdų, padedančių jaunimą priartinti prie jūrinių temų. Kadangi esame jūrinė valstybė, itin svarbu, kad apie jūros teikiamas galimybes kalbėtume kaip galima plačiau ir garsiau. Šis renginys – puikus  pavyzdys, kaip galima sudominti jaunimą, plėsti jo akiratį ir paskatinti ateityje rinktis jūros kelią“, – renginiu džiaugėsi Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Dvyliktojo konkurso metu moksleiviai atkakliai bandė įminti jūrines paslaptis, valdydami laivą, rišdami jūrinius mazgus, spėdami signalinių vėliavėlių reikšmes, suteikdami pirmąją pagalbą, varžydamiesi jūriniame protmūšyje bei bandydami išsivaduoti iš dūmų labirinto.

Po keletą valandų trukusios intensyvios kovos pirmąją vietą ir kelionę į Švediją laimėjo – Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija, antrąją vietą iškovojo Klaipėdos Vydūno gimnazija, o trečioji atiteko Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos moksleiviams.

Šiais metais konkurse dalyvavo vienuolika komandų iš Klaipėdos regiono: Klaipėdos „Aitvaro“, „Aukuro“, „Ąžuolyno“, „Varpo“, „Žaliakalnio“, Baltijos, Eduardo Balsio menų, Hermano Zudermano, Vydūno gimnazijų, Plungės „Saulės“ gimnazijos ir Kretingos pranciškonų gimnazijos moksleiviai.Konkurso „Jūrų keliais“ metu siekiama, kad jaunimas sužinotų daugiau apie jūrų sektorių, išgirstų apie laivybos ir uosto kompanijas, atveriančias galimybių jūras jaunam žmogui.

Pranešimas parengtas pagal LAJM informaciją.

Lietuvos jūrininkų sąjunga žengia į šimtmetį.

Šiandien, lygiai prieš 99-erius metus, mūsų šalyje įkurta Lietuvos jūrininkų sąjunga. Tai profesinė sąjunga, kuri atstovauja ir gina Lietuvos jūrininkų ir kitų profesijų darbuotojų, kurių darbas susijęs su laivyba ir jos aptarnavimu, profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus Lietuvoje ir užsienyje.

„Šiandien, kaip niekada yra aktualus Lietuvos jūrininkų sąjungos šūkis – mūsų jėga yra vienybėje. Ir prieš 99-erius metus, ir dabar, visus jūros žmones buria noras kurti stiprią ir darnią jūrinę politiką,  palaikyti vieni kitus, skatinti jaunimą drąsiau rinktis jūrininko kelią. Žengiant į šimtmetį, Lietuvos jūrininkų sąjunga užsibrėžė tikslą – dar labiau garsinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės vardą, skatinti jaunimą studijuoti jūrines specialybes ir taip stiprinti šalies jūrinį identitetą“ – sakė Aleksandras Kaupas, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Šiuo metu Lietuvos jūrininkų sąjunga vienija apie pusantro tūkstančio oficialių narių. Lietuvos registre yra apie 5 tūkst. jūrininkų – didžioji jų dalis dirba užsienio laivuose. Laivuose su Lietuvos vėliava dirba apie tūkstantis jūrininkų.

 

Organizuoja kursus būsimiems jūreiviams

Lietuvos registre yra pusseptinto tūkstančio jūrininkų – didžioji dalis jų dirba užsienio laivuose. Specialistai pastebi, kad jūrininkų poreikis visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, išlieka didžiulis, tačiau susiduriama su problema – pritraukti jaunąją kartą rinktis jūrines specialybes yra gana sudėtinga. 

„Pasirinkę jūrines studijas ir įgiję praktinių įgūdžių dėl darbo paieškų dažniausiai nesuka galvos, nes laivų savininkai nuolat signalizuoja apie kvalifikuotų jūrininkų stygių ir motyvuotą jaunimą kaip mat pakviečia į savo komandas”, – sakė Aleksandras Kaupas susitikime su Egidijum Skarbalium. JSDRC nuotr.

Lietuvos jūrininkų sąjunga kartu su Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centru (JSDRC) telkia jėgas pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių rinktis jūrinį kelią.

Klaipėdoje jūrininkų rengimui yra sudarytos puikios sąlygos. Pirmus žingsnius, padedančius susipažinti su jūrinėmis profesijomis, jaunimas gali pradėti jau nuo 5-osios klasės Klaipėdos jūrų kadetų mokykloje, o JSDRC moksleiviai laukiami nuo I-osios gimnazijos (t.y. 9-osios) klasės – pasirinkti profesiją čia galima jau 11-oje klasėje. Siekiantys aukštojo mokslo, susijusio su jūriniu sektoriumi, laukiami Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, Klaipėdos universitete. 

„Klaipėdoje yra sukurta sklandi grandinė prie jūrinių specialybių prisiliesti nuo mažų dienų, o vėliau sėkmingai įgyti jūrines profesijas, siekti aukštojo mokslo, susijusio su jūriniu sektoriumi. Atsižvelgiant į jūrinių profesijų poreikį, norime paraginti jaunimą nebijoti iššūkių ir drąsiai rinktis jūrinį kelią. Turime parengę puikią mokymo bazę, kuri paremta praktinių įgūdžių formavimu, esame sutelkę profesionalių pedagogų komandą, kuri yra pasirengusi perduoti visą sukauptą patirtį”, – per susitikimą su Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininku Aleksandru Kaupu kalbėjo JSDRC vadovas Egidijus Skarbalius. 

Minėtas centras kviečia norinčius jau dabar pradėti savo jūrinį profesinį kelią prisijungti prie jūreivių (OS) kursų, kurie organizuojami pagal STCW kodekso A-II/4 reikalavimus.

Kovo 14 d. startuosiantys 210 akademinių valandų kursai rengiami vakarais ir truks 28 darbo dienas. Registracija ir papildoma informacija: +370 698 08815 arba kursai@jsdrc.lt

Atvira Klaipėda 2022-03-10

Lietuvos jūrininkų sąjunga turi naują vadovą.

Lietuvos jūrininkų sąjunga, atstovaujanti ir ginanti jūrininkų ir kitų profesijų darbuotojų, kurių darbas susijęs su laivyba ir jos aptarnavimu, profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus Lietuvoje ir užsienyje, turi naują vadovą. Vienintelei šalyje jūrininkų profesinei sąjungai nuo šiol vadovaus klaipėdietis Aleksandras Kaupas.

„Reikia pripažinti, kad šiuo metu Lietuvos jūrinis sektorius išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Jūrininkų įdarbinimo, darbo užmokesčio bei dienpinigių ir socialinių garantijų klausimai, menkstantis susidomėjimas su jūra susijusiomis studijomis – tai tik maža dalis problemų, su kuriomis susiduria jūrinė bendruomenė, nuolat pabrėžianti, kad valdžios institucijų dėmesys jūriniam sektoriui yra nedovanotinai menkas. Šias naujas pareiga priimu kaip iššūkį. Nors Lietuva skambiai vadinama jūrine valstybe, deja jūriniai klausimai šiandien paliekami užribyje. Noriu tikėti, kad surėmus visiems pečius ir susivienijus, įmanoma iš mirties taško išjudinti įsišaknijusias problemas, kurios kamuoja jūros ir laivybos sektoriaus žmones“, – sakė naujasis Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Aleksandras Kaupas.

53-erių Aleksandras Kaupas daugiau kaip dvidešimt metų dirba jūrinės pramonės srityje. Pastaruosius 23 metus jo veikla glaudžiai susijusi su uosto valdymu, laivų atvykimo/išvykimo organizavimu, uosto veiklos kontrolės, akvatorijos taršos, atliekų iš laivų surinkimo organizavimu ir kontrole, incidentų ir ekstremalių situacijų valdymu, pavojingų krovinių kontrole, naujų technologijų ir aplinkosaugos sprendimų diegimu uosto priežiūroje.

Lietuvos jūrininkų sąjungai iki šiol vadovavo artimojo plaukiojimo kapitonas Petras Bekėža, pirmininku jis buvo nuo 2002 metų. Šiuo metu Lietuvos jūrininkų sąjunga vienija apie pusantro tūkstančio oficialių narių.

Lietuvos registre yra apie 6,5 tūkst. jūrininkų – didžioji jų dalis dirba užsienio laivuose. Laivuose su Lietuvos vėliava dirba apie tūkstantis jūrininkų.

LJS ir AB DFDS Seaways pasirašė naują kolektyvinę sutartį 2022-2024 metams.

Sausio 12 d. LJS pirmininkas P.Bekėža ir J.Nazarovas AB DFDS Seaways vardu, pasirašė naują kolektyvinę sutartį 2022-2024 metams.

Pagrindiniai pakeitimai:

  • Jūrininkų atlyginimai per mėnesį kyla nuo 27%;
  • Maitinimo norma kyla 0,5 EUR per dieną kiekvienam jūrininkui;
  • Tvirtinimo priedai kyla apie 10%;
  • Didėja draudimo išmokos jūrininkams ir artimiesiems.