Meridiano skveras per Jūros šventę alsavo tikra jūrine dvasia – čia vyko jūrinės edukacijos, jūrinių mazgų dirbtuvės, svečiai galėjo išbandyti laivų valdymo simuliatorius, laivų judėjimą ir krovą imituojančius robotus. Virtualios realybės akiniai visus norinčius nukėlė į uostą, jame plaukiančius laivus, leido susipažinti su laivų statyba bei Lietuvos jūrų muziejaus paslaptimis. Visą dieną vyko ir mokymo įstaigų, kurios rengia specialistus jūrai ir uostui, pristatymai.

Jūrininkų skvere mokymosi galimybes pristatė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos universitetas, taip pat jūrinei inžinerijai, uostui ir jūrai specialistus rengiantis Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, jūrinę kultūrą propaguojančios bendrojo lavinimo mokyklos – Klaipėdos L. Stulpino progimnazija ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla. Apie prasmingas savo veiklas pasakojo  Baltijos jūrų skautai, kurie visą dieną svečius mokė rišti jūrinius mazgus, pinti jūrines apyrankes, iš signalinių vėliavėlių formuoti savo vardus, visi norintys buvo puošiami ir laikinomis jūrinėmis tatuiruotėmis. Jūrinės istorijos ir jūrinės kultūros tradicijas pristatė Lietuvos jūrų muziejaus atstovai, į muzikinę dvikovą pakvietė Danijos ir Latvijos karinių jūrų pajėgų orkestrai.

Jūrininkų skvere netrūko interaktyvių veiklų – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pasiūlė išbandyti virtualios realybės simuliatoriumi vesti laivą net pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis, daug dėmesio sulaukė ir pirmosios pagalbos mokymai. Klaipėdos universitetas demonstravo robotukų modeliais valdomą uosto krovos darbų imitaciją – dirbtiniame uosto kanale buvo galima pakrauti laivus, parinkti jiems sraigtus ir perplukdyti krovinį į kitą krantą.

Savo turininga patirtimi bei unikaliomis istorijomis dalinosi patyrę jūrininkai, tarp jų  – ilgametis Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža, kapitonai Henrikas Žalandauskas, Romas Karmazinas, Juozas Liepuonius, Vaclav Stankevič. Jūrininkų skverelį taip pat aplankė praeityje atsidavęs žvejybinio laivyno jūrininkas, o šiandien Lietuvą tebegarsinantis sporto veteranas, sunkiaatletis Albinas Nausėda.

Jūros šventė – neįsivaizduojama be garbingų apdovanojimų, kurie yra skirti žmonėms, reikšmingą savo gyvenimo dalį atidavusiems jūrai. Jūros veterano ženklai, iš ilgamečio Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovo Petro Bekėžo rankų, įteikti trims jūrininkams: bocmanui, Arūnui Jančenkui – vyras jūrai skyrė 42 metus, mechanikui Viktorui Vostrikovui – jūrininku jis dirba 37-erius metus, keleivių aptarnavimo vadovui Arūnui Narvilui, jo darbo stažas laivuose – 27-eri metai, darbinė karjera tęsiasi 34-erius metus. Kruizinių laivų terminale, per Jūros šventės atidarymo ceremoniją įteikti ir Lietuvos jūrininkų sąjungos padėkos raštai. Sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas jais apdovanojo Arvydą Piepalių, Kazimierą Povilaitį ir Vytautą Petrulį.

Lietuvos jūrininkų sąjunga, Jūrų kapitonų asociacija ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pakvietė jūrinės bendruomenės atstovus į Jūrininkų susitikimą. Prieš įsisiūbuojant Jūros šventės šurmuliui, jūrininkai susibūrė Smiltynėje, greta Lietuvos jūrų muziejaus, Žvejo etnografinėje sodyboje.

“Itin svarbu, kad Jūros šventės metu būtų atiduota derama pagarba visos šalies jūrininkams. Tai ypatingi žmonės, pašventę savo gyvenimą jūrai, todėl džiaugiamės, kad galime bent trumpam suburti tuos, kurie šiuo metu yra krante, susitikti su kolegomis, kuriuos sieja jūra. Labai tikimės, kad jūrininkų susitikimų tradicija nenutrūks ir taps puikia proga susieiti jūros žmonėms”, – sakė Aleksandras Kaupas, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Laivų valdymo simuliatoriai, uosto krovos darbus ir laivų judėjimą imituojantys robotai, jūrinių mazgų ir jūrinių papuošalų dirbtuvės, virtualios realybės vaizdų demonstracijos – tai tik nedidelė dalis veiklų, kurios per Jūros šventę užlies Meridiano skverą. Pirmą kartą Jūros šventės istorijoje bus įkurtas Jūrininkų skveras ir Jūros ambasada, kurie atskleis jūros teikiamas galimybes ir perspektyvas, leis susipažinti su jūrinėmis profesijomis, pabendrauti su patyrusiais jūrininkais, sužinoti viską, ko reikia, norint siekti karjeros jūroje.

„Lietuvos jūrininkų sąjunga, vienijanti apie pusantro tūkstančio šalies jūrininkų ir lietuvių, dirbančių jūriniame sektoriuje, nori suteikti progą iš arti susipažinti su jūrinėmis profesijomis, leisti įsilieti į jūrines veiklas, pajausti jūrinę dvasią. Mums labai svarbu, kad jūros teikiamomis galimybėmis susidomėtų jaunoji karta, todėl Jūrininkų skvere ypatingas dėmesys skiriamas mokymo įstaigoms, kurios yra susijusios su jūra. Esame numatę labai įvairių, įtraukiančių veiklų, kurios padės dar labiau susipažinti su jūra ir žmonėms, dirbančiais joje“ – apie Jūrininkų skvero veiklas pasakojo idėjos iniciatorius, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Jūrininkų skvere mokymosi galimybes pristatys Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos universitetas, taip pat jūrinei inžinerijai, uostui ir jūrai specialistus rengiantis Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, jūrine dvasia alsuojančios bendrojo lavinimo mokyklos – Klaipėdos L. Stulpino progimnazija ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla. Apie prasmingas savo veiklas pasakos ir Baltijos jūrų skautai. Beje, jaunieji skautai Jūrininkų skvere šurmuliuos visą dieną – Jūros šventės svečius mokys rišti jūrinius mazgus, pinti jūrines apyrankes, iš signalinių vėliavėlių formuoti savo vardus, taip pat nuo ryto bus galima pasipuošti laikinomis jūrinėmis tatuiruotėmis, dalyvauti jūrinėse fotosesijose kartu su garbingais jūrininkais, patyrusiais tolimojo plaukiojimo kapitonais. Jūrinės istorijos ir jūrinės kultūros tradicijas pristatys Lietuvos jūrų muziejaus atstovai, į orkestrų dvikovą pakvies Danijos ir Latvijos muzikantai.

Jūrininkų skvere netrūks ir jūrinių simuliacijų bei robotikos. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pasiūlys išbandyti virtualios realybės simuliatorių ir vesti laivą net pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis. Taip pat visi norintys bus supažindinami su jūrinėmis signalinėmis vėliavėlėmis ir padės iššifruoti savo jūrinį vardą, drąsiausi išmoks suteikti pirmąją pagalbą, kuri yra svarbi visiems, ne tik tikriems jūrininkams. Klaipėdos universitetas pakvies edukuotis prie baseino, kur parodys robotukų modeliais valdomą uosto krovos darbų imitaciją. Būsimieji jūrų inžinerijos specialistai visiems norintiems leis pasijusti šios srities specialistais: dirbtiniame uosto kanale bus galimybė pakrauti laivus, parinkti jiems sraigtus ir perplukdyti krovinį į kitą krantą. Sumaniausieji krovos ir laivavedybos ekspertai, įvaldę šio edukacinio stendo mechanizmus, bus apdovanoti. Visos organizacijos, pristatančios savo veiklą, organizuos trumpas viktorinas, kurių laimėtojų lauks ypatingi prizai ir staigmenos.

Visą dieną Jūrininkų skvere veiks ir Jūros ambasada. Tai edukacinis projektas, skirtas supažindinti plačiąją visuomenę su jūros teikiamomis galimybėmis, ir su virtualios realybės vaizdų pagalba jūrą, laivus ir uostą pamatyti iš arti.

„Džiaugiamės, kad virtualios realybės vaizdai padės žmones nukelti ten, kur gali patekti ne kiekvienas – į laivo kapitono tiltelį, laivo variklių skyrių, uosto įmonę, kurioje statomi ir remontuojami laivai, susipažinti su unikaliu, Klaipėdos uoste sukurtu elektriniu šilumvežiu – robotu. Taip pat bus siūloma Klaipėdą pamatyti turisto akimis, apsilankyti populiariausiame Lietuvoje muziejuje – Lietuvos jūrų muziejuje. Jūros ambasada – tęstinis projektas, kuris iš dalies yra finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės, kitais metais pradės jūrinę kelionę per visą Lietuvą – taip žmonės, gyvenantys toliau nuo jūros, galės pajusti tikrą jūrinę dvasią“, – sakė projekto „Jūros ambasada“ įgyvendinančio „Lietuvos jūrinio klasterio“ koordinatorius Andrius Sutnikas. 

Jūros šventėje Jūrininkų skveras bus atviras visuomenei visą šeštadienį, nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

Šiandien jūrinė bendruomenė rinkosi į Smiltynę, senąsias Kopgalio kapinaites, kuriose palaidotas pirmasis nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas. Paminėti šio kapitono mirties metines susitelkė Lietuvos jūrininkų sąjungos, Jūrų kapitonų, Jūros veteranų asociacijų, jūrinių organizacijų ir su jūra susijusių mokymo įstaigų, Klaipėdos m. savivaldybės atstovai, svečiai iš Telšių – krašto, kuriame Liudvikas Stulpinas gimė ir užaugo.   

„Šiandien sukanka 88 metai, kai Liudvikas Stulpinas išėjo iš šio pasaulio. Paskutinis šio žymaus jūrininko noras buvo atgulti Kopgalio kapinaitėse, kuriose iš vienos pusės yra girdimas jūros ošimas, o  iš kitos – atsiveria marios, uostas ir jame plaukiantys laivai.  Tai ypatingai reikšminga asmenybė, kuri yra svarbi ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. Liudvikas Stulpinas dėjo visas pastangas stiprinant Lietuvos laivyną, kuriant Klaipėdos uostą, formuojant jūrinės valstybės identitetą, šis žmogus buvo ir Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės pirmininkas. Už nuopelnus plėtojant Lietuvą, kaip jūrų valstybę 1929 m. jis buvo apdovanotas IV laipsnio Gedimino ordinu“, – pasakojo ilgametis Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža.

Pagerbti Liudviko Stulpino atminimą Kopgalio kapinaitėse jūrinė bendruomenė renkasi kelis kartus per metus – niekada nėra pamirštama čia apsilankyti gruodžio 4-ąją – kapitono gimimo dieną, taip pat pirmasis nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos uosto kapitonas tradiciškai pagerbiamas ir per kiekvieną jūros šventę.

Lietuvos jūrininkų sąjunga prisijungė prie gražia jūrine tradicija tapusio renginio „Jūrų keliais 2022“. Jaunimui skirtą renginį, kuris propaguoja jūrinę kultūrą ir praturtina jaunosios kartos sampratą apie jūrą, jau dvyliktą kartą surengė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Dėl pagrindinio prizo – kelionės DFDS keltu rungėsi 11 komandų iš Vakarų regiono.

„Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklai, kuri randa labai įtraukiančių ir atraktyvių būdų, padedančių jaunimą priartinti prie jūrinių temų. Kadangi esame jūrinė valstybė, itin svarbu, kad apie jūros teikiamas galimybes kalbėtume kaip galima plačiau ir garsiau. Šis renginys – puikus  pavyzdys, kaip galima sudominti jaunimą, plėsti jo akiratį ir paskatinti ateityje rinktis jūros kelią“, – renginiu džiaugėsi Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Dvyliktojo konkurso metu moksleiviai atkakliai bandė įminti jūrines paslaptis, valdydami laivą, rišdami jūrinius mazgus, spėdami signalinių vėliavėlių reikšmes, suteikdami pirmąją pagalbą, varžydamiesi jūriniame protmūšyje bei bandydami išsivaduoti iš dūmų labirinto.

Po keletą valandų trukusios intensyvios kovos pirmąją vietą ir kelionę į Švediją laimėjo – Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija, antrąją vietą iškovojo Klaipėdos Vydūno gimnazija, o trečioji atiteko Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos moksleiviams.

Šiais metais konkurse dalyvavo vienuolika komandų iš Klaipėdos regiono: Klaipėdos „Aitvaro“, „Aukuro“, „Ąžuolyno“, „Varpo“, „Žaliakalnio“, Baltijos, Eduardo Balsio menų, Hermano Zudermano, Vydūno gimnazijų, Plungės „Saulės“ gimnazijos ir Kretingos pranciškonų gimnazijos moksleiviai.Konkurso „Jūrų keliais“ metu siekiama, kad jaunimas sužinotų daugiau apie jūrų sektorių, išgirstų apie laivybos ir uosto kompanijas, atveriančias galimybių jūras jaunam žmogui.

Pranešimas parengtas pagal LAJM informaciją.

Šiandien, lygiai prieš 99-erius metus, mūsų šalyje įkurta Lietuvos jūrininkų sąjunga. Tai profesinė sąjunga, kuri atstovauja ir gina Lietuvos jūrininkų ir kitų profesijų darbuotojų, kurių darbas susijęs su laivyba ir jos aptarnavimu, profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus Lietuvoje ir užsienyje.

„Šiandien, kaip niekada yra aktualus Lietuvos jūrininkų sąjungos šūkis – mūsų jėga yra vienybėje. Ir prieš 99-erius metus, ir dabar, visus jūros žmones buria noras kurti stiprią ir darnią jūrinę politiką,  palaikyti vieni kitus, skatinti jaunimą drąsiau rinktis jūrininko kelią. Žengiant į šimtmetį, Lietuvos jūrininkų sąjunga užsibrėžė tikslą – dar labiau garsinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės vardą, skatinti jaunimą studijuoti jūrines specialybes ir taip stiprinti šalies jūrinį identitetą“ – sakė Aleksandras Kaupas, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Šiuo metu Lietuvos jūrininkų sąjunga vienija apie pusantro tūkstančio oficialių narių. Lietuvos registre yra apie 5 tūkst. jūrininkų – didžioji jų dalis dirba užsienio laivuose. Laivuose su Lietuvos vėliava dirba apie tūkstantis jūrininkų.

Lietuvos registre yra pusseptinto tūkstančio jūrininkų – didžioji dalis jų dirba užsienio laivuose. Specialistai pastebi, kad jūrininkų poreikis visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, išlieka didžiulis, tačiau susiduriama su problema – pritraukti jaunąją kartą rinktis jūrines specialybes yra gana sudėtinga. 

Lietuvos jūrininkų sąjunga kartu su Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centru (JSDRC) telkia jėgas pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių rinktis jūrinį kelią.

Klaipėdoje jūrininkų rengimui yra sudarytos puikios sąlygos. Pirmus žingsnius, padedančius susipažinti su jūrinėmis profesijomis, jaunimas gali pradėti jau nuo 5-osios klasės Klaipėdos jūrų kadetų mokykloje, o JSDRC moksleiviai laukiami nuo I-osios gimnazijos (t.y. 9-osios) klasės – pasirinkti profesiją čia galima jau 11-oje klasėje. Siekiantys aukštojo mokslo, susijusio su jūriniu sektoriumi, laukiami Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, Klaipėdos universitete. 

„Klaipėdoje yra sukurta sklandi grandinė prie jūrinių specialybių prisiliesti nuo mažų dienų, o vėliau sėkmingai įgyti jūrines profesijas, siekti aukštojo mokslo, susijusio su jūriniu sektoriumi. Atsižvelgiant į jūrinių profesijų poreikį, norime paraginti jaunimą nebijoti iššūkių ir drąsiai rinktis jūrinį kelią. Turime parengę puikią mokymo bazę, kuri paremta praktinių įgūdžių formavimu, esame sutelkę profesionalių pedagogų komandą, kuri yra pasirengusi perduoti visą sukauptą patirtį”, – per susitikimą su Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininku Aleksandru Kaupu kalbėjo JSDRC vadovas Egidijus Skarbalius. 

Minėtas centras kviečia norinčius jau dabar pradėti savo jūrinį profesinį kelią prisijungti prie jūreivių (OS) kursų, kurie organizuojami pagal STCW kodekso A-II/4 reikalavimus.

Kovo 14 d. startuosiantys 210 akademinių valandų kursai rengiami vakarais ir truks 28 darbo dienas. Registracija ir papildoma informacija: +370 698 08815 arba kursai@jsdrc.lt

Atvira Klaipėda 2022-03-10

Lietuvos jūrininkų sąjunga, atstovaujanti ir ginanti jūrininkų ir kitų profesijų darbuotojų, kurių darbas susijęs su laivyba ir jos aptarnavimu, profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus Lietuvoje ir užsienyje, turi naują vadovą. Vienintelei šalyje jūrininkų profesinei sąjungai nuo šiol vadovaus klaipėdietis Aleksandras Kaupas.

„Reikia pripažinti, kad šiuo metu Lietuvos jūrinis sektorius išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Jūrininkų įdarbinimo, darbo užmokesčio bei dienpinigių ir socialinių garantijų klausimai, menkstantis susidomėjimas su jūra susijusiomis studijomis – tai tik maža dalis problemų, su kuriomis susiduria jūrinė bendruomenė, nuolat pabrėžianti, kad valdžios institucijų dėmesys jūriniam sektoriui yra nedovanotinai menkas. Šias naujas pareiga priimu kaip iššūkį. Nors Lietuva skambiai vadinama jūrine valstybe, deja jūriniai klausimai šiandien paliekami užribyje. Noriu tikėti, kad surėmus visiems pečius ir susivienijus, įmanoma iš mirties taško išjudinti įsišaknijusias problemas, kurios kamuoja jūros ir laivybos sektoriaus žmones“, – sakė naujasis Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Aleksandras Kaupas.

53-erių Aleksandras Kaupas daugiau kaip dvidešimt metų dirba jūrinės pramonės srityje. Pastaruosius 23 metus jo veikla glaudžiai susijusi su uosto valdymu, laivų atvykimo/išvykimo organizavimu, uosto veiklos kontrolės, akvatorijos taršos, atliekų iš laivų surinkimo organizavimu ir kontrole, incidentų ir ekstremalių situacijų valdymu, pavojingų krovinių kontrole, naujų technologijų ir aplinkosaugos sprendimų diegimu uosto priežiūroje.

Lietuvos jūrininkų sąjungai iki šiol vadovavo artimojo plaukiojimo kapitonas Petras Bekėža, pirmininku jis buvo nuo 2002 metų. Šiuo metu Lietuvos jūrininkų sąjunga vienija apie pusantro tūkstančio oficialių narių.

Lietuvos registre yra apie 6,5 tūkst. jūrininkų – didžioji jų dalis dirba užsienio laivuose. Laivuose su Lietuvos vėliava dirba apie tūkstantis jūrininkų.