LJS įstatai

Lietuvos jūrininkų sąjungos įstatai

1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos jūrininkų sąjunga (toliau tekste LJS) – tai savanoriška, savarankiška ir savaveiksmė nacionalinė Lietuvos profesinė sąjunga, atstovaujanti ir ginanti jūrininkų ir kitų profesijų darbuotojų, kurių darbas susijęs su laivyba ir jos aptarnavimu, profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus Lietuvoje ir užsienyje.
2. Lietuvos jūrininkų sąjunga anglų kalboje vadinasi Lithuanian Seafarers’ Union, rusų kalboje – «Союз Моряков Литвы». Sutrumpintas Lietuvos jūrininkų sąjungos pavadinimas lietuvių kalboje LJS, anglų kalboje – LSU, rusų kalboje – CMЛ.
3. LJS įkurta 1923 m. kovo 11 d., atkurta 1989 m. gegužės 27 d. Jos valdymo organai yra Klaipėdoje Vilties g. 6–5.
4. LJS yra juridinis asmuo, veikiatis Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi nustatyto pavyzdžio antspaudą, blanką, sąskaitas banke ir simboliką.
5. LJS savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos teisės aktais ir šiais Įstatais, Tarptautinės Darbo Organizacijos konvencijomis bei Europos Sąjungos teisės aktais.
6. LJS bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikoje ir užsienyje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, yra Tarptautinės Transporto Darbuotujų Federacijos (ITF) ir Europos Transporto Darbuotojų Federacijos (ETF) narė. LJS atstovauja ir gina jūrininkų, ITF ir ETF narių, teises bei interesus Lietuvoje.
2. LIETUVOS JŪRININKŲ SĄJUNGOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
7. Pagrindinis LJS tikslas – atstovauti ir ginti savo narių profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus. LJS, gavusi raštišką prašymą, gali atstovauti, ginti ir ne LJS narių teises bei interesus.
8. Siekdama savo tikslų, jų įgyvendinimo, gindama LJS narių teises ir interesus, Lietuvos jūrininkų sąjunga:

8.1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ir Tarptautiniais teisės aktais, viena arba kartu su kitomis profesinėmis sąjungomis sudaro su darbdaviais Kolektyvines sutartis.
8.2. Atlieka darbo įstatymų vykdymo priežiūrą, seka, kad nebūtų kolektyvinių sutarčių, susitarimų, socialinių kontraktų, dirbančiųjų teisių ir saugos darbe normų pažeidimų. Siekia ir reikalauja, kad laivybos kompanijų ir įmonių valdymo organai bei administracija juos vykdytų.
8.3. Atstovauja ir gina LJS, ITF ir ETF narių teises ir teisėtus reikalavimus, nagrinėjant darbo ginčus teisme, darbo arbitraže, valdžios ir valdymo institucijose Lietuvos Respublikoje ir su Tarptautinės Transporto Darbuotojų Federacijos bei Europos Transporto Darbuotojų Federacijos pagalba užsienyje. Suteikia LJS nariams teisinę, materialinę pagalbą.
8.4. Reikalauja darbų sustabdymo, jei tęsiami darbai gali sukelti avariją, pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padaryti didelių nuostolių aplinkai.
8.5. Reikalauja iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytas darbo, ekonomines bei socialines LJS narių teises bei interesus.
8.6. Reikalauja iš valstybės valdžios ir valdymo institucijų, darbdavių pateikti savo veiklai reikalingą informaciją darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais.
8.7. Reikalauja, kad darbo, ekonominiai, socialiniai klausimai Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytais atvejais darbdavių būtų sprendžiami suderinus su LJS Taryba.
8.8. Kontroliuoja kaip darbdavys laikosi ir vykdo su darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius, socialinius įstatymus, Kolektyvinę sutartį ir susitarimus. Šiuo tikslu gali steigti inspekcijas, teisinės pagalbos tarnybas arba naudotis tokių tarnybų pagalba. LJS Tarybos nariai ar įgalioti asmenys, vykdydami šiame punkte nurodytas kontrolės funkcijas, turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse, padaliniuose ir laivuose, kuriuose dirba LJS, ITF ir ETF nariai, susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas.
8.9. Bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio profesinėmis sąjungomis bei kitomis organizacijomis, palaiko ir skatina jūrininkų švietimą, profesinį mokymą bei jūrinės kultūros propagavimą.

9. LJS rengia susirinkimus, konferencijas, o taip pat įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir remia savo ir kitų profesinių sąjungų narių teisių ir teisėtų interesų gynimo akcijas.
10. Valstybės organams, darbdaviams, jų įgaliotiems atstovams, įmonių, įstaigų, organizacijų valdymo organams, administracijai, pareigūnams, politinėms partijoms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms draudžiama kištis į LJS vidaus reikalus. Asmenys, trukdantys LJS vykdyti teisėtą profesinės sąjungos veiklą, atsako pagal įstatymus.
11. LJS nesutarimus tarp profesinės sąjungos ir darbdavio ar teisę sudaryti Kolektyvinį susitarimą turinčio subjekto dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, Kolektyvinės sutarties vykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžia derybų keliu.
12. Neišsprendus nesutarimo tarp LJS ir darbdavio ar teisę sudaryti kolektyvinį susitarimą turinčio subjekto derybų keliu, LJS savo reikalavimus kelia tokia tvarka:

12.1. Sprendimas kelti atitinkamus reikalavimus priimamas LJS Tarybos posėdyje, jeigu už pasiūlymą iškelti reikalavimus balsavo daugiau kaip pusė (I/2) LJS Tarybos narių.
12.2. LJS Taryba tiksliai ir motyvuotai suformuluoja reikalavimus, juos išdėsto raštu ir įteikia darbdaviui ar kolektyvinio susitarimo subjektui. Reikalavimuose pažymima, kad darbdavys ar kolektyvinio susitarimo subjektas, kuriam pateikiami šie reikalavimai, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
12.3. Jeigu kolektyvinis ginčas nesureguliuojamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba darbdavys nevykdo taikinimo komisijos (darbo arbitražo, trečiųjų teismo) sprendimų, LJS gali priimti sprendimą skelbti streiką (taip pat ir įspėjamąjį) toje įmoneje.

13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, LJS skyrius rengia ir organizuoja streiką. Streikas skelbiamas šia tvarka:

13.1. LJS skyriaus komitetas arba skyriaus pirmininkas organizuoja ir praveda slaptą balsavimą dėl streiko paskelbimo įmonėje arba struktūriniame padalinyje.
13.2. Streikas skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė:
— skelbti streiką įmonėje – 2/3 jos darbuotojų;
— skelbti streiką įmonės struktūriniame padalinyje – 2/3 to padalinio darbuotojų ir daugiau kaip pusė (1/2) visų įmonės darbuotojų.
13.3. Esant reikiamai balsų daugumai, streiką skelbia LJS skyriaus susirinkimas (konferencija). Streikui vadovauja LJS skyriaus susirinkime (konferencijoje) išrinktas streiko komitetas.

14. Streikas pravedamas ir sprendimas jį nutraukti priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Streikas nutraukiamas, jei LJS skyriaus susirinkime (konferencijoje) už tai pasisako ne mažiau kaip 2/3 balsų. Rašytiniame sprendime dėl streiko nutraukimo nurodama darbų atnaujinimo data.
3. LJS NARIAI
15. LJS nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kiti asmenys, nuolant gyvenantys Lietuvoje, turintys jūrininko diplomą arba jūrinės profesijos kvalifikacinį liudijimą ir dirbantys laivuose su Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių vėliavomis. LJS nariais taip pat gali būti kitų profesijų darbuotojai, kurių pagrindinė veikla susijusi su laivyba ir jos aptarnavimu.
16. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo negali būti jo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos – LJS skyriaus nariu.
17. Jūrininkai, netekę darbo ne dėl darbuotojo kaltės, turi teisę likti LJS nariais.
18. LJS narys turi teisę:

18.1. Rinkti ir būti išrinktas į LJS valdymo organus;
18.2. Stebėti, kontroliuoti LJS organų veiklą, teikti pasiūlymus, kritikuoti LJS organų, pareigūnų darbą;
18.3. Gauti informaciją apie LJS organų darbą;
18.4. Gauti iš LJS teisinę pagalbą ir apsaugą valstybiniuose organuose ir teisme, konfliktuose su darbdaviu Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;
18.5. Gauti teisinę konsultaciją visais su įsidarbinimu susijusiais klausimais;
18.6. Pateikus prašymą išstoti iš LJS narių, sumokėjus nario mokesčius iki išstojimo momento ir grąžinus nario bilietą.

19. LJS narys privalo:

19.1. Vykdyti šiuos Įstatus ir LJS vadovaujančių organų nutarimus;
19.2. Garbingai atstovauti LJS ir ginti jos interesus;
19.3. Aktyviai dalyvauti LJS veikloje;
19.4. Mokėti nustatyto dydžio LJS nario mokestį nuo gautų už darbą pajamų;
19.5. Vykdyti reikalavimus, numatytus Kolektyvinėse ir darbo sutartyse, o taip pat darbdavių ir LJS susitarimuose;
19.6. Laikytis profesinės etikos ir saugoti Lietuvos jūrininko garbę.

20. Į LJS narius priimama pagal paduotą raštišką prašymą ir sumokėjus nustatyto dydžio stojamąjį mokestį.
21. Į LJS narius gali priimti LJS skyriaus komitetas, LJS Taryba.
22. LJS narių įskaita vedama LJS Taryboje, kur išduodami LJS nario bilietai. Nario bilieto formą tvirtina LJS Taryba.
23. LJS narys, nesilaikantis LJS Įstatų, be svarbios priežasties nemokantis nario mokesčio vienerius metus, gali būti pašalintas iš LJS narių LJS Tarybos nutarimu.
24. Asmuo, pašalintas arba išstojęs iš LJS, vėl įstoti į LJS gali ne ankščiau kaip po pusės metų.
25. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, darbdavys negali atleisti iš darbo savo iniciatyva ir valia arba taikyti drausminę nuobaudą darbuotojui, LJS nariui, išrinktam į atstovaujamus organus, negavęs išankstinio LJS skyriaus komiteto arba LJS Tarybos sutikimo. Įmonės dirbantysis, išrinktas į renkamuosius LJS organus ir dėl to nutraukęs darbo santykius, prilyginamas įmonės darbuotojui ir jam taikomos socialinės garantijos visą buvimo renkamosiose pareigose laiką. LJS nariams, atleistiems iš darbo dėl jų išrinkimo į renkamąsias pareigas LJS, pasibaigus įgaliojimams renkamosiose pareigose, suteikiamas ankstesnis darbas (pareigos) toje pačioje arba, darbuotojui sutikus, kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.
4. LJS ORGANIZACINĖS VEIKLOS PRINCIPAI IR STRUKTŪRA
26. Aukščiausias LJS organas – konferencija, rengiama ne rečiau, kaip kartą per du metus. LJS ataskaitinė – rinkiminė konferencija šaukiama kas ketveri metai. Neeilinės konferencijos šaukiamos LJS Tarybos, Revizijos komisijos iniciatyva arba LJS skyriaus susirinkimo (konferencijos) elegat mažiau 1/3 LJS narių reikalavimu.
27. Delegatai į konferenciją renkami LJS skyriuose ir LJS Tarybos nustatyta tvarka nuo LJS narių skaičiaus, kurie nėra LJS skyriuose. Delegatų atstovavimas nustatomas tokiu būdu: 1 delegatas nuo atitinkamo narių skaičiaus, kuris aptariamas ir patvirtinamas LJS Tarybos posėdyje prieš du mėnesiuis iki konferencijos datos. LJS pirmininkui ir jo pavaduotojams suteikiama teisė dalyvauti delegato teisėmis LJS konferencijoje atskirai jų neberenkant.
28. Apie būsimą konferenciją LJS nariams turi būti pranešta spaudoje ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki nustatytos datos.
29. Konferencija laikoma teisėta ir įvykusi, jei joje dalyvavo ne mažiau kaip 2/3 išrinktų delegatų.
30. LJS konferencijos nutarimas laikomas priimtas, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip pusė dalyvaujančių konferencijoje delegatų. LJS Įstatai, programa, jų pakeitimai ir papildymai, bei nutarimas nutraukti LJS veiklą (ją likviduoti), priimami ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių konferencijoje delegatų.
31. LJS konferencija:

31.1. Tvirtina, keičia ir papildo LJS Įstatus;
31.2. Išklauso LJS pirmininko ir Revizijos komisijos ataskaitinio laikotarpio ataskaitas, priima nutarimus;
31.3. Išklauso ir tvirtina Iždo komisijos ataskaitą;
31.4. Gali pareikšti LJS Tarybai, LJS pirmininkui nepasitikėjimą, nesibaigus jų įgaliojimų kadencijai;
31.5. Išrenka LJS Tarybą, Iždo ir Revizijos komisijas;
31.6. Tvirtina arba įgalioja LJS Tarybą tvirtinti LJS stojamojo ir nario mokesčio dydžius;
31.7. Įgalioja LJS narį LJS vardu sudaryti ir pasirašyti darbo sutartį su naujai išrinktu į LJS pirmininko pareigas asmeniu.
31.8. Sprendžia kitus LJS Tarybos teikiamus klausimus.

32. Tarp konferencijų LJS veiklai vadovauja LJS Taryba. LJS Tarybą sudaro 15 narių ir 5 kandidatai į LJS Tarybos narius išrinkti LJS konferencijoje slaptu balsavimu ketveriems metams.
33. LJS Tarybos teisės ir pareigos:

33.1. Organizuoti laikotarpyje tarp LJS konferencijų LJS veiklą vadovaujantis LJS Įstatais, vykdyti konferencijų ir Tarybos nutarimus, spręsti einamuosius klausimus;
33.2. Šaukti konferencijas, nustatyti delegatų skaičių, delegatų atstovavimą LJS skyriams ir LJS nariams, kurie nėra LJS skyriuose, konferencijos datą, vietą;
33.3. Ruošti ir pateikti svarstyti konferencijai klausimus;
33.4. Išrinkti iš LJS Tarybos narių ir kandidatų į LJS Tarybos narius tarpo LJS pirmininką, tris pavaduotojus, sekretorių ketveriems metams arba priimti sprendimą kviestis specialistus į šias pareigas, pasirašant darbo sutartis, ir atleisti anksčiau laiko iš einamų pareigų, esant svarbioms priežastims;
33.5. Priimti sprendimą steigti ir naikinti LJS skyrius bei LJS grupes;
33.6. Tvirtinti LJS skyrių, kuriuose yra iki 250 LJS narių, pirmininkus ir pirmininko pavaduotojus ketveriems metams;
33.7. Tvirtinti LJS grupės patikėtinius;
33.8. Priimti ir pašalinti į (iš) LJS narius (-ių);
33.9. Sudaryti nuolat veikiančias ir laikinas komisijas, tvirtinti jų darbo kryptis;
33.10. Nustatyti LJS etatinių darbuotojų skaičių, pareigas ir atlyginimus, tvirtinti pareigų instrukcijas;
33.11. Tvirtinti LJS Iždo komisijos parengtą LJS pajamų – išlaidų sąmatą (biudžetą) ir kontroliuoti jos vykdymą;
33.12. Skirti materialinę pašalpą LJS nariams, disponuoti LJS turtu ir lėšomis;
33.13. Priimti sprendimą dėl LJS Garbės nario vardo suteikimo;
33.14. Priimti sprendimą LJS narius pristatyti “Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklo” apdovanojimui ar kitiems Lietuvos Respublikos apdovanojimams;
33.15. Užmegzti ir palaikyti ryšius su tarptautinėmis, užsienio ir Lietuvos profesinėmis sąjungomis ir kitomis organizacijomis, su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis užsienyje bei Lietuvoje;
33.16. Priimti sprendimą dėl pervedimo iš kandidatų į LJS Tarybos narius;
33.17. Nagrinėti ir spręsti kitus LJS aktualius klausimus.

34. LJS Tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Tarybos sprendimai teisėti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė LJS Tarybos narių ir kandidatų į Tarybos narius. LJS Tarybos nariai ir kandidatai į Tarybos narius, esantys jūroje, į kvorumą neįskaitomi.
35. LJS Tarybos nariai Tarybos posėdžiuose dalyvauja su sprendžiamojo balso teise. Kandidatai į LJS Tarybos narius Tarybos posėdžiuose dalyvauja su patariamojo balso teise. LJS Tarybos posėdžiuose sprendimai priimami LJS Tarybos narių, dalyvaujančių Tarybos posėdyje, paprasta balsų dauguma (virš 50 %).
36. LJS skyrių pirmininkai LJS Tarybos posėdžiuose dalyvauja su sprendžiamojo balso teise.
37.  LJS pirmininkas:

37.1. Atstovauja LJS visais klausimais visuose organuose, institucijose, įstaigose ir organizacijose Lietuvos Respublikoje ir užsienyje be atskiro įgaliojimo;
37.2. Pasirašo LJS vardu dokumetus, įgaliojimus;
37.3. LJS vardu sudaro ir pasirašo Kolektyvines sutartis su darbdaviais Lietuvoje ir užsienyje;
37.4. Priima į darbą etatinius darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis ir atleidžia juos iš darbo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
37.5. Vadovauja LJS veiklai, pirmininkauja Tarybos posėdžiuose. Jei LJS pirmininkas dėl kokių nors priežaščių laikinai negali dalyvauti, pirmininkui įgaliojus, jo pareigas atlieka jo pavaduotojas;
37.6. Pasirašo priimamų pagal darbo sutartis darbuotojų pareigines instrukcijas;
37.7. Sudaro ir pasirašo LJS vardu susitarimus ir sutartis. Jeigu sutartys nevykdomos, organizuoja ginčų sprendimus ir akcijas.

38. Lietuvos jūrininkų sąjungą sudaro LJS skyriai:
— LJS Lietuvos jūrų laivininkystės skyrius (sutrumpinta – LJS LJL skyrius);
— LJS DFDS LISCO skyrius;
— LJS AURA SHIPPING skyrius;
— LJS LIMARKO laivininkystės kompanijos skyrius (sutrumpinta – LJS LIMARKO skyrius);
— LJS BALTNAUTIKAS skyrius;
— LJS NOVIKONTAS skyrius;
— LJS Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skyrius (sutrumpinta – LJS KVJUD skyrius);
— LJS “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” skyrius (sutrumpinta – LJS KLASCO skyrius);
— LJS “Klaipėdos Smeltė” skyrius;
— Kitų, su laivyba susijusių, įmonių ir organizacijų, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, skyriai.
39. LJS Tarybos sprendimu LJS skyriai steigiami laivybos kompanijose ir kitose įmonėse, kurių veikla susijusi su laivyba ir jos aptarnavimu, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, jeigu ten dirba trys ir daugiau LJS narių. LJS skyrius nėra juridinis asmuo.
40. LJS skyrius atstovauja ir gina vietoje savo narių interesus darbo sąlygų, darbo apmokėjimo, darbo ginčų nagrinėjimo ir kitais klausimais, kontroliuoja Kolektyvinių sutarčių ir susitarimų su darbdaviu sudarymą ir vykdymą.
41. LJS skyriaus aukščiausias valdymo organas – LJS skyriaus susirinkimas (konferencija), kuris šaukiamas kas du metai. LJS skyriaus ataskaitinis – rinkiminis susirinkimas (konferencija) šaukiamas kas ketveri metai. Neeilinis LJS skyriaus susirinkimas (konferencija) gali būti sušauktas LJS Tarybai, skyriaus komitetui nutarus arba reikalaujant 1/3 LJS skyriaus narių.
42. LJS skyriaus, kuriame yra daugiau kaip 250 LJS narių, susirinkimas (konferencija):

42.1. Išrenka LJS skyriaus komitetą ketveriems metams.
42.2. Išklauso LJS skyriaus pirmininko ataskaitą apie komiteto atliktą darbą per ataskaitinį laikotarpį;
42.3. Renka elegates į LJS konferenciją;
42.4. Svarsto ir priima sprendimus visais kitais klausimais, priklausančiais skyriaus kompetencijai.

43. LJS skyrius, kuriame yra iki 250 LJS narių, susirinkimas (konferencija):

43.1. Išklauso LJS skyriaus pirmininko ataskaitą apie atliktą darbą per ataskaitinį laikotarpį;
43.2. Renka elegates į LJS konferenciją;
43.3. Svarsto ir priima sprendimus visais kitais klausimais, priklausančiais skyriaus kompetencijai.

44. LJS skyriaus komitetas:

44.1. Išrenka LJS skyriaus pirmininką ir jo pavaduotoją ketveriems metams iš skyriaus komiteto narių tarpo;
44.2. Tvirtina darbo planą ir nustato komiteto posėdžių periodiškumą;
44.3. Dalyvauja rengiant Kolektyvinę sutartį su darbdaviu ir kontroliuoja jos vykdymą;
44.4. Atstovauja ir gina LJS skyriaus narių teises ir interesus;
44.5. Priima į LJS naujus narius;
44.6. Teikia LJS Tarybai pasiūlymus dėl pašalinimo iš LJS narių;
44.7. Turi antspaudą su skyriaus pavadinimu;
44.8. Sprendžia visus kitus einamuosius LJS skyriaus veiklos klausimus.

45. LJS skyriaus pirmininkas:

45.1. Atstovauja skyrių visais LJS skyriaus kompetencijos klausimais įmonėje, įstaigose ir organizacijose Lietuvoje;
45.2. Vadovauja skyriaus darbui, pirmininkauja LJS skyriaus komiteto posėdžiuose. Jei pirmininkas dėl kokių nors svarbių priežasčių negali dalyvauti, pirmininkui įgaliojus, jo pareigas atlieka jo pavaduotojas;
45.3. Įgyvendina LJS konferencijos ir Tarybos, LJS skyriaus susirinkimo (konferencijos) ir komiteto nutarimus;
45.4. Teikia LJS pirmininkui ir Tarybai informaciją apie esamą padėtį ir problemas jo atstovaujamame skyriuje ir įmonėje. Pasiūlymus, dėl kurių sprendimo ar įgyvendinimo reikalingas LJS Tarybos nutarimas, pateikia raštu;
45.5. Reikalui esant, kviečiasi LJS pirmininką ar kitus LJS Tarybos narius į LJS skyriaus komiteto posėdžius, susirinkimus (konferencijas), susitikimus su darbuotojais;
45.6. Vykdo kitus LJS Įstatų ir pareiginių nuostatų (instrukcijų) reikalavimus, priklausančius LJS skyriaus pirmininko kompetencijai.

46. LJS Tarybos sprendimu LJS skyriaus laivuose, padaliniuose, kur dirba trys ir daugiau LJS narių, gali būti steigiamos grupės.
47. LJS grupės patikėtinis tvirtinamas LJS Tarybos dvejų metų kadencijai.
48. LJS grupės patikėtinio teisės ir pareigos.

48.1. Tvarkyti savo grupės narių sąrašą;
48.2. Palaikyti glaudų ryšį ir dalyvauti LJS skyriaus komiteto, LJS Tarybos darbe, informuoti juos apie grupės problemas. Turi komiteto posėdyje patariamąjį balsą;
48.3. Supažindinti grupės narius su LJS Tarybos, skyriaus komiteto sprendimais (nutarimais), Kolektyvine sutartimi ir jos vykdymo eiga, surinkti ir perduoti LJS skyriaus komitetui (pirmininkui) pasiūlymus naujai sutarčiai;
48.4. Padėti grupės nariams gauti reikiamą pagalbą ir informaciją;
48.5. Teikti LJS skyriaus pirmininkui ir LJS skyriaus komitetui informaciją apie esamą padėtį ir problemas jo atstovaujamoje grupėje. Pasiūlymus, dėl kurių įgyvendinimo turi būti priimtas skyriaus komiteto ar LJS skyriaus konferencijos nutarimas, pateikia raštu;
48.6. Prireikus kviesti LJS skyriaus pirmininką ar kitus skyriaus komiteto narius į grupės susirinkimus;

5. LJS LĖŠOS, TURTAS
49. LJS, savo renkamų organų asmenyje, yra savininkė lėšų, kurias sudaro:
— stojamieji ir nario mokesčiai bei LJS turtas;
— aukojimo lėšos;
— įmonių, įstaigų ir organizacijų įnašai (parama). LJS yra paramos gavėja;
— gamybinės – ūkinės veiklos pajamos;
— kitos teisėtai gautos pajamos ir turtas.
50. LJS savo lėšas ir turtą tvarko savarankiškai, jį naudoja reikmėms, atitinkančioms Įstatų tikslus ir uždavinius, pagal kasmetinę pajamų – išlaidų sąmatą (biudžetą), patvirtintą LJS Tarybos posėdyje. Lėšos, reikalingos LJS skyriams, skiriamos iš LJS biudžeto.
51. LJS už savo įsipareigojimus atsako jai priklausančiu turtu. LJS neatsako už savo narių turtinius įsipareigojimus, o LJS nariai neatsako už LJS turtinius įsipareigojimus.
52. Pašalintieji ir išstojusieji iš LJS neturi teisių į LJS turtą, stojamieji bei nario mokesčiai jiems negrąžinami.
53. LJS savo lėšas gali saugoti LJS Tarybos pasirinktuose bankuose, pagal indėlius gauti palūkanas, turėti akcijų.
54. LJS Taryba nustato buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. LJS Iždo komisijos pirmininkas atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimą ir reguliariai atsiskaito apie pajamų – išladų sąmatos (biudžeto) vykdymą LJS Tarybai ir Konferencijai.
55. LJS Iždo komisija renkama atviru balsavimu LJS Konferencijoje ketveriems metams. LJS Iždo komisijos pirmininkas renkamas iš komisijos narių tarpo Iždo komisijos posėdyje.
56. Atsižvelgiant į planuojamas gauti pajamas, LJS poreikius ir LJS Tarybos narių pasiūlymus, LJS Iždo komisija formuoja kasmetinę LJS pajamų – išlaidų sąmatą (biudžetą) ir teikia LJS Tarybai tvirtinti.
57. LJS finansinę veiklą kontroliuoja LJS Revizijos komisija, kurią ketverių metų laikotarpiui išrenka LJS Konferencija. LJS Revizijos komisijos pirmininkas renkamas iš komisijos tarpo Revizijos komisijos posėdyje.
58. LJS Revizijos komisija privalo ne rečiau, kaip kartą per metus atlikti LJS finansinės veiklos ir buhalterinės apskaitos reviziją ir pateikti aktą su savo išvadomis LJS Tarybai bei Konferencijai.
59. LJS Revizijos komisija, LJS finansinės veiklos ir buhalterinės apskaitos patikrinimo metu nustačiusi esminius pažeidimus, turi teisę sušaukti neeilinę Konferenciją.
6. LJS ATRIBUTIKA
60. LJS turi emblemą ir vėliavą. LJS emblema yra heraldinis inkaras su Gediminaičių stulpais virš jo, skersai inkaro horizantaliu kampu išdėstytos raidės LJS.
61. LJS vėliava – keturkampis šviesiai melsvos spalvos audėklas, kurio kraštinių santykis 1:2, geometriniame vėliavos centre – mėlynos spalvos LJS emblema.
7. LJS VEIKLOS SUSTABDYMAS IR NUTRAUKIMAS
62.  LJS veikla gali būti sustabdyta ir nutraukta:
— LJS Įstatuose nustatyta tvarka;
— teismo sprendimu.
63. LJS veikla nutraukiama LJS Konferencijos nutarimu, jeigu už šį nutarimą balsavo ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių delegatų.
64. Nutraukus LJS veiklą ir ją likviduojant, LJS piniginės lėšos ir turtas panaudojamas atsiskaityti su dirbusiais pagal darbo sutartis darbuotojais, patenkinti valstybinių draudimo įstaigų reikalavimus, atsiskaityti su kreditoriais. Likęs LJS turtas ir lėšos sunaudojami LJS konferencijos nustatyta tvarka (dovanojamas, perleidžiamas kokiu nors kitu būdu kitoms profesinėms sąjungoms, jų susivienijimams, labdaros organizacijoms, fondams ar sunaudojamas kitu būdu).
Lietuvos jūrininkų sąjungos Pirmininkas Petras Bekėža