Krizės laikotarpiu ITF griežtina kontrolę

ITF inspektorius Lietuvoje A. Černovas (viduryje) su danų profsąjungų atstovais L. Visser (kairėje) ir J. B. Mathiassen Klaipėdos uoste stovinčiame laive.

Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) ir sunkmečiu neatsisako savo organizuojamų akcijų. Kadangi gauta signalų, kad prisidengiant krize mažinami atlyginimai jūrininkams ir nacionalinės vėliavos laivuose, šiemet per kovos su "patogiomis" vėliavomis savaitę pradėti tikrinti ir jie. Be to, į šį darbą stengiamasi įtraukti kuo daugiau profsąjungų atstovų vykdant mainų programą tarp šalių.

Akciją "Baltijos savaitė prieš "patogias" vėliavas" ITF organizuoja kasmet. Likus savaitei iki jos Berlyne (Vokietija) vyksta posėdis, kuriame aptariami svarbiausi savaitės akcentai, nusprendžiama, kokios šalys pasikeis profsąjungų atstovais. Siekdama kuo daugiau žmonių supažindinti su savo inspektorių darbu, ITF finansuoja mainų programą.

Europos šalyse tokie mainai vyksta jau seniai. Šiemet profsąjungų atstovais keitėsi Latvija su Norvegija, Estija su Suomija, Lenkija su Švedija, Vokietija su Rusija, o mainai tarp Lietuvos ir Danijos vyko pirmą kartą.

Šiemet akcija "Baltijos savaitė prieš "patogias" vėliavas" vyko rugsėjo 21-25 d. Jos metu Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos ir Švedijos uostuose patikrinti 258 laivai, daugiausia Vokietijoje - net 95.

Neturėjo sutarčių

Per praėjusią savaitę Klaipėdos uoste, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) teritorijoje, 12 laivų patikrino ITF inspektorius Lietuvoje Andrejus Černovas. Į kitas Klaipėdos krovos kompanijas atplaukę laivai buvo neseniai tikrinti. Paprastai laivai, jeigu juose nerasta pažeidimų, nebetikrinami 3-4 mėnesius.

Daugiausia patikrintų laivų Klaipėdos uoste buvo plaukiojantys su "patogiomis" Panamos, Liberijos, Atiqua ir Barbudos bei kitomis ir trys su nacionalinėmis Norvegijos, Vokietijos ir Nyderlandų vėliavomis.

Dviejuose "patogių" vėliavų laivuose, priklausančiuose graikams, nerasta kolektyvinės sutarties. Pasak A. Černovo, pasiekta, kad su vieno laivo savininku kolektyvinę sutartį pasirašys Graikijos profsąjunga, o su kitu savininku dar vedamos derybos.

Norvegijos II registro (NIS), kuris, beje, priskiriamas "patogiai" vėliavai, laive kvalifikuoto jūreivio mėnesio atlyginimas buvo didesnis už Tarptautinės darbo organizacijos (ILO - angliškas trumpinys) nustatytą mėnesinį minimumą - 900 ir ITF minimumą - 1675 JAV dolerius. Šiame laive jūrininko atlyginimas - 2027 doleriai, tiesa, be 173 normalaus darbo valandų jam priskaičiuota ir 160 valandų vadinamųjų viršvalandžių.

Didelių problemų į Lietuvos uostą atplaukiančiuose laivuose neužfiksuota. Nustebino tik tai, kad jau ruošiant ataskaitą apie tikrinimo rezultatus paskambino atstovas iš ITF būstinės Londone ir paprašė pasidomėti vienu Graikijos kompanijos laivu Klaipėdos uoste. Jo jūrininkas, nenorįs skelbti pavardės, prašąs pagalbos. Tame laive A. Černovas buvo buvęs ir kalbėjęs su jūrininkais daugiau kaip valandą, bet nė vienas jų nesiskundė. Kadangi laivas jau ruošėsi plaukti pro Lietuvos uosto vartus, sugrįžti į jį nebespėta.

A. Černovas laivus Klaipėdos uoste tikrina nuolatos, ne tik akcijų metu. Šį darbą jis pradėjo nuo 2000-ųjų. ITF inspektoriumi Lietuvoje paskirtas 2003-iaisiais. Iš viso jis jau yra patikrinęs 550 laivų. Vien tik šiemet greitai jau bus aplankęs 70 laivų.

Streikas - kraštutinė priemonė

Kartu su A. Černovu praėjusią savaitę Klaipėdoje dirbo du Danijos trijų profsąjungų susivieninimo FFF, kuris jungia 300 tūkst. narių, atstovai. Jimmy Bang Mathiassen iš Orhuso uosto sakė esąs ketvirtos kartos iš motinos ir trečios kartos iš tėvo pusės dokininkas, ne tik profsąjungos narys, bet ir darbų saugos inspektorius. Anot jo, danai gali lietuviams perduoti savo profsąjungų darbo patirtį, nes jos turi sistemą, pagal kurią galima derėtis su kompanijų vadovais. Beje, danų profsąjungos savo nariams organizuoja nemokamus kompiuterių, kalbų ir kitus kursus.

Prieš pusantrų metų nepavykus deryboms dėl darbo sąlygų ir atlyginimų su kompanija "Maersk" Danijos Orhuso uosto dokininkai buvo paskelbę 1 dienos streiką, t. y. panaudojo kraštutinę priemonę, bet savo pasiekė. J. B. Mathiassen juokavo sakydamas galėsiąs padėti, jeigu lietuviams reikės organizuoti dokininkų streiką.

Kvalifikuotam jūreiviui Lassi Visser, iki tol eidavusiam ant kapitono tiltelio tik kaip pavaldiniui, Klaipėdoje buvo smagu įsijausti į kitą vaidmenį.

Abu danai Lietuvoje lankėsi pirmą kartą ir iki tol nebuvo matę, kaip tikrinami laivai. Be to, jiems buvo įdomu pamatyti, kaip dirba dokininkai kitoje Baltijos jūros pusėje, pasikalbėti su jais. Užsieniečius nustebino, kad tuo metu, kai kituose uostuose mažėja krovinių ir dokininkų, Klaipėdos uoste dirbama normaliai.

Pinigai - inspektoriaus akivaizdoje

Į Daniją savaitei vyko LJS sekretorė Jelena Mikalajūnaitė ir LJS AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" bei DFDS LISCO skyriaus pirmininkas Vygandas Čijunskas.

Jie dirbo su ITF inspektoriumi Danijoje Morten Bach, kuris, priešingai nei A. Černovas, šias pareigas eina dar tik vienerius metus. Tačiau jam reikia aplankyti laivus ne viename, o keliuose Danijos uostuose, todėl kartais per dieną tenka nuvažiuoti šimtus kilometrų. Pasak A. Černovo, Danijoje inspektoriui talkina savanoriai.

5 Danijos uostuose buvo patikrinta 15 laivų. Pasak V. Čijunsko, darbo buvo labai daug - rytą išvykdavo ir grįždavo vėlai vakare. Abu Lietuvos profsąjungų atstovai tvirtino įsitikinę, kad inspektoriaus darbas esąs įdomus, bet ir labai sunkus, reikalaujantis daug žinių, o kartais ir savitvardos kalbantis su savininkų atstovais.

J. Mikalajūnaitė apie šį darbą turėjo tik teorinių žinių, o kaip praktiškai jis daromas, nebuvo mačiusi. Jai didžiausią įspūdį padarė tai, kad tikrinant laivą "Haldoz", plaukiojantį su Kipro vėliava, kurio visą įgulą sudarė turkai, 2 jūrininkai pareikalavo jiems sumokėti atlyginimus laive prieš išvykstant, o ne vėliau. Po ilgų diskusijų ir derybų su laivo savininku jūrininkams buvo išmokėti atlyginimai inspektoriaus akivaizdoje. Be to, kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta ne tik šiame, bet ir visuose penkiuose tos kompanijos laivuose.

Skelbs substandartiniais

LJS AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" ir DFDS LISCO skyriaus pirmininkas V. Čijunskas lankydamasis Danijoje padarė išvadą, kad danų jūrininkai sąmoningesni nei Lietuvos. Anot jo, kol kas Lietuvos laivybos kompanijų, kurių jūrininkams jis atstovauja, laivuose didelių problemų nėra, jie neturėtų būti skelbiami substandartiniais.

V. Čijunsko teigimu, LJS su DFDS LISCO administracija kolektyvinę sutartį pasirašė dar pernai. Joje numatytas ir šioks toks atlyginimų augimo procentas. "Labai daug ir negali reikalauti, juk kieme krizė", - sakė V. Čijunskas. Kol kas dar vyksta derybos, tačiau tikimasi, jog LJS ir "Lietuvos jūrų laivininkystės" kolektyvinė sutartis dar šiemet bus pasirašyta.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos teigimu, šiemet bus kontroliuojami laivai, plaukiojantys su Lietuvos vėliava. Radus juose pažeidimų, apie tai bus teikiama informacija ITF ir ši paskelbs juos substandartiniais. Anot P. Bekėžos, būtina kovoti prieš tokius laivų savininkus, kurie pažeidžia konkurencijos sąlygas mokėdami mažesnius atlyginimus ar pan. Laivą paskelbus substandartiniu, prieš jo savininką bus imamasi specialių priemonių - reikalaujama pasirašyti kolektyvinę sutartį. Tą patį darys ir kitų šalių profsąjungos.

Pamatė Lietuvos likimą

Profsąjungos pirmininkui V. Čijunskui nerimą kelia tai, kad Lietuvos laivuose 30 proc. įgulos narių galės būti samdomi iš trečiųjų šalių.

Tuo jis sako įsitikinęs lankydamasis laivuose Danijoje. Viename vokiečių laive kapitonas buvo lietuvis, vyr. mechanikas - vokietis, o visi kiti įgulos nariai - filipiniečiai. Kitame laive - tik kapitonas olandas, o kiti įgulos nariai - iš trečiųjų šalių. Profsąjungiečio manymu, laivų savininkams naudinga samdyti trečiųjų šalių jūrininkus, kurie sutinka dirbti už mažesnius atlyginimus.

V. Čijunskas mano, kad ir Lietuvos laivų savininkai ruošiasi patyliukais tokiam žingsniui. Anot jo, ne veltui Lietuvos laivų savininkų asociacija siekė įstatymo pataisos motyvuodama tuo, kad trūksta specialistų. Jis sutinka su tuo, kad specialistų gali trūkti, tačiau mano, kad tokia įstatymo pataisa nebus naudinga Lietuvos jūrininkams, nes jiems netrukus konkurenciją sudarys trečiųjų šalių jūrininkai.

Dienraštis „Vakarų ekspresas“
Valentinas UBAS