Jūrininkai Lietuvai - per didelė prabanga?

2018-12-07

Dalia Bikauskaitė

Vakarų Ekspresas

 

Buvusiai Valstybinei kelių transporto inspekcijai iki šiol nepavyksta „sutvarkyti“ jūrininkų. Kyla nauja nepasitenkinimo pertvarkomis banga. Dabar jūrinė visuomenė žada ne tik kreiptis į susisiekimo ministrą Roką Masiulį kaip į paskutinę instanciją, bet ir imtis radikalesnių priemonių - kreiptis į tarptautines organizacijas.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Jūrų departamento vadovo kapitono Sauliaus Šiaučiūno atleidimas iš darbo nėra to priežastis. Jūrininkams nerimą kelia padėtis Jūrų departamente, esą iškilo grėsmė jūrininkų diplomų galiojimui. LTSA tai neigia ir netgi žada atpiginti jūrininko knygelę.

Kapitonui apmaudu

Kapitonas S. Šiaučiūnas su palengvėjimu kalba, kad teko išeiti iš darbo, nes pavargo bandydamas įrodyti buvusios Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI), prie kurios buvo prijungta Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) ir įkurta Lietuvos transporto saugos administracija, specialistams, ko reikia jūriniam sektoriui. „Jeigu mano rankomis bus sunaikinta, kas sukurta per 28 nepriklausomybės metus, gėda bus pereiti per Klaipėdą„, - sakė jis. Einant Jūrų departamento vadovo pareigas jam susidarė įspūdis, kad Lietuvai jūrininkai ir laivai yra prabanga, nes jų nedaug ir dėl jų vien tik galvos skausmas. Reikia pridurti, kad mūsų šalis iki šiol neturi jokios jūrinės strategijos.

Kapitonas S. Šiaučiūnas.

Tačiau kapitonui S. Šiaučiūnui apmaudu, kad būdamas Lietuvos patriotas atsisakė gero kontrakto dirbti Amerikoje, Sietle, kruizinių laivų kompanijoje. Po 10 metų grįžo į Lietuvą iš Maltos, kur pastaruoju metu dirbo Transporto direktorate Baltijos šalių ir Rusijos regiono vėliavos atstovu. Buvo pasiūlyta eiti šias pareigas, todėl manė esąs reikalingas savo šaliai kaip profesionalas. Žinia, valstybinėje institucijoje kapitonas negalėjo tikėtis gero atlyginimo, jam svarbu buvo Lietuvos jūrinės valstybės idėja.

„O pasirodo, buvau visiškai nereikalingas. Nesuprantu, kam tada kalbama, kad reikia susigrąžinti lietuvius iš užsienio. Galbūt į komercines struktūras ir gali grįžti patirties įgavę žmonės iš užsienio, bet ne į valstybines tarnybas“, - mano S. Šiaučiūnas.

Kapitone, dar visai neseniai sakėte suprantantis permainų tikslą, kad sunku, bet įmanoma dirbti. Kas nutiko?

Viskas logiška, tiesiog įvyko LTSA direktoriaus konkursas, buvo išrinktas direktorius ir tapau nepatogus: jie visi savi - automobilininkai, aš vienas prieš juos neatsilaikiau. Gavau pylos už savo pasisakymus spaudoje ir už tai, kad lankiausi pas viceministrą skleisdamas savo idėjas. Kai esi klausinėjamas, kam reikalingos jūrininko knygelės, kodėl turi būti tikrinami laivai, nes „fūrų“ niekas netikrina, kai siūloma denonsuoti konvencijas, paprasčiausiai nesupranti, kas čia vyksta.

Kodėl sutikote eiti tokias pareigas?

Išsakiau savo idėjas, kaip būtų galima padėti jūrininkams, kokius kursus būtų galima likviduoti, kad reikia keisti visas diplomavimo taisykles. Senojoje administracijoje tikrai buvo daug dalykų, kuriuos reikėjo tvarkyti. Idėjų turėjau daug, tuometinei vadovybei jos lyg ir tiko. Bet vėl keitėsi vadovas, o kai pradėjau dirbti, supratau, kad „Lean“ sistemos diegimas šioje administracijoje yra svarbiausia, o ne jūrinis sektorius.

Ką jūs kritikavote, ką norėjote keisti?

„Lean“ darbo organizavimo sistema, tinkanti TOYOTA gamybai, negali būti tiesmukiškai taikoma viešajame sektoriuje. Pas mus žmonių neliko, o Vilniuje priimta nemažai naujų specialistų strategų. Man buvo keista, kad žmonės piešia grafikus ir paveiksliukus, moko mus, kaip reikia dirbti. Bandžiau paaiškinti, kad jūroje žaisti negalima, kad reikia spręsti rimtus klausimus. Manau, negalima dirbti chaotiškai, viskas turi būti planuojama. O ne taip, kad kiekvieną dieną po naujieną - darom tą, paskui to nebereikia, darom kitką ir t. t.

Buvau tikinamas, kad turiu atstovauti administracijai, o ne jūrinei bendruomenei, nes tada būsiąs vos ne kitoje barikadų pusėje. Svarbiausia būti lojaliam vilniečiams. Buvau kaltinamas, kad išviešinu vidinius dalykus. Aš manau, kad tai valstybiniai reikalai. Supratau, kad jiems nereikėjo to Jūrų departamento, o kai toks atsirado, reikėjo tik „klapčiuko“ jame. Būti „klapčiuku“ negalėjau, nes esu jūrininkas iki kaulų čiulpų.

Dabar manau, kad be reikalo čia lindau. Įtampą jaučiau kiekvieną dieną. Specialistų trūksta, darbų apimtys didelės. Kasdien knaisiojamasi kažko ieškant, esą neaišku, ką veikia laivų inspektoriai, ir jie korumpuoti, visi nemokame dirbti, gyvename kaip akmens amžiuje. Bet kažkodėl ir iki susijungimo LSLA puikiai vykdė IMO (Tarptautinė jūrų organizacija) įsipareigojimus, įstojome į Paryžiaus memorandumą. LSLA darbas tenkino ir laivų savininkus, ir jūrininkus.

Atvirai sakau, pavargau. Ar vienas turiu galvą guldyti už Lietuvą kaip jūrų valstybę? Buvau nuvažiavęs ir pas viceministrą, atrodo, suprato mane, paprašė sukviesti jūrinę bendruomenę. Bijau, kad dabartinė LTSA vadovybė nesupranta, ką daro, jiems nerūpi tai, kas bus po jų. Gal reikia su Seimo nariais klaipėdiečiais kalbėtis, burti jūrinę visuomenę. Net nežinau, ką reikia daryti, kad visiškai nesunaikintų, kas buvo sukurta.

Ar tikrai buvo siūloma atsisakyti jūrininkų knygelių?

Tikrai taip. Kai paklausiau, ar supranta, kas tai yra jūrininko knygelė, tapau blogiuku. Mes, jūrininkai, trukdome šaliai gyventi, esame jai nereikalingi. Man trūko kantrybė, noriu spjauti į viską ir dingti. Neišgyvenu dėl savęs, esu kapitonas, visada galiu grįžti į jūrą, tik labai liūdna, kad nesugebėjau padaryti to, ką žadėjau jūrininkams.

Ar tiesa, kad ne Jūs atstovavote Lietuvai Europos jūrų saugos agentūros (EMSA) posėdžiuose, kitose jūrinėse organizacijose?

Paprastai į tuos posėdžius važiuoja jūrinių administracijų vadovai. Pas mus važiavo LTSA direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius, kuruojantis Jūrų departamentą (buvęs VKTI viršininko pavaduotojas, neturintis jūrinio išsilavinimo. - Aut. past.). LTSA yra trys departamentai, kurie turi savo vadovus, ir dar yra trys LTSA direktoriaus pavaduotojai. Nesuprantu, kam jų reikia, jeigu departamento vadovas turi atsakyti už savo barą. Čia jau viešojo sektoriaus vadybos problemos.

Kodėl nuogąstauja jūrininkai, kad gali nebegalioti jų diplomai?

Buvusių VKTI vadovų sprendimu buvo sunaikinta LSLA turėta sertifikuota kokybės vadybos sistema. ISO sertifikuotą sistemą privaloma turėti pagal 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi bei 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW konvencija), kurios nuostatomis remiantis yra vykdomas jūrininkų diplomavimas. Neturint galiojančios kokybės vadybos sistemos, kyla klausimas dėl jūrininkams administracijos išduodamų diplomų - ar jie yra galiojantys? Nežinau, kokios būtų pasekmės Lietuvai, jeigu administracijos veiklą šiuo metu patikrintų EMSA ar IMO.

„LTSA darbas kelia abejonių“

Petras BEKĖŽA, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas
Vienos turtingiausių pasaulyje yra jūrinės valstybės. Blokados metu jūrinis sektorius išlaikė vos ne visą Lietuvos biudžetą. 
Pagal LSLA duomenis, jūrinių dokumentų yra išduota apie 7 tūkstančius. Turint omenyje dirbančius kruiziniuose laivuose, kurie neima dokumentų, dirbančių jūrininkų susidarys apie 9-10 tūkst. Lietuvos laivuose jų dirba per 1 000, o visi kiti - užsienio laivuose. Jų šeimos gyvena Lietuvoje, grįžę į savo šalį jie parveža daug pinigų, nors ji jiems nesuteikia darbo.
Jūrininkų diplomai Lietuvoje kol kas yra galiojantys. Kadangi nėra ISO sertifikato, Jūrų departamentas turi skubiai spręsti šį klausimą. 
Jūrininko knygelės reikalauja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos. Tai vienas pagrindinių jūrininkų dokumentų, kad šie galėtų laisvai judėti užsienio šalyje be paso. 
LTSA darbas kelia abejonių. Buvusioje LSLA dirbo 115-120 žmonių, dabar LTSA jų likę apie 40. Anksčiau LSLA užsiėmė saugaus plaukiojimo klausimais, o kiti jūriniai klausimai buvo sprendžiami Susisiekimo ministerijoje. Dabar jos Vandens transporto departamentas turi tik kelis darbuotojus, kurie nėra jūrinės sferos specialistai. Visa atsakomybė gula ant Jūrų departamento, kuris be viso kito turėtų formuoti ir jūrinę politiką. 
Jūrų departamente žmonės dirba po 12-14 valandų, bet nespėja padaryti visų darbų. Jų padaugėjo, o žmonių skaičius sumažintas tris kartus. Jūrinių specialistų ten likęs vienas kitas. LTSA vadovybėje jūrinių specialistų nėra. Jie negali formuoti nei Lietuvos kaip jūrų valstybės politikos, nei įvaizdžio.
Liepą susitikę su LTSA direktoriumi Geniumi Lukošiumi išvardinome, kokius darbus būtina padaryti. Per pusę metų jie nepajudėjo nė trupučio į priekį. LTSA, neįsigilinusi į tarptautinius reikalavimus jūrinei valstybei, sumažino žmonių skaičių ir dabar užsiima Lietuvos teisės aktų taisymu. 
Neseniai mums už nugarų pataisytas Lietuvos saugios laivybos įstatymas - iš atestuojamų įmonių sąrašo išbraukta nemažai įmonių, susijusių su saugia laivyba. Vadinasi, Jūrų departamentas jų nekontroliuos. 
Apie tai, kas susiję su TDO konvencijos Dėl darbo jūrų laivyboje įgyvendinimu Lietuvoje, savo nuomonę pateiksime tiesiai TDO ir šalies Vyriausybei.
Jeigu nebus vykdomi tarptautinių konvencijų reikalavimai, Lietuva atsidurs juodajame Paryžiaus memorandumo šalių laivų sąraše. Tada turėsime tiek problemų, kad neišspręsime per kelerius metus.
Šiemet dar išplauksime su neblogu įvaizdžiu tarptautinėje arenoje, o paskui pradėsime smukti žemyn. Būtina kreiptis į susisiekimo ministrą ir išsakyti visas problemas, kurios kyla iš vidaus, nes į valstybines institucijas ateina dirbti žmonės, neturintys supratimo apie jūrinius reikalus. Jeigu reikės, klausimą kelsime Tarptautinėje transporto darbuotojų federacijoje ir TDO.

„Atsidursime tokioje pelkėje...“

Juozas LIEPUONIUS, Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas 
Baisiausia ir blogiausia, kad jūrinė administracija darosi vis žemesnio lygio. Mūsų jūrininkų diplomai greitai gali būti nepripažįstami pasaulyje, jeigu neatitiks tarptautinių reikalavimų. Dėl to mes atsidursime tokioje pelkėje, prie tokio gėdos stulpo, kad nuskambėsime visoje Europoje, ir, ko gero, pasaulyje su tokiomis savo pertvarkomis. To jauni Vilniaus ponaičiai nenori suprasti. Jiems, ko gero, nurodyta taupyti, ir jie tai daro. Kad jie nors bandytų tartis, būtų galima padėti. Bet jie mano esą protingiausi iš visų. Dabar viršų ima vadybininkai kaip sovietmečiu „zampolitai“, kurie esą išmano viską, o iš tikrųjų nieko. Visos kalbos apie specialistus vadovaujančiuose postuose, pasirodo, yra tik šnipštas. Dalykiškumo jūrinėje srityje Vilniuje kaip tik sumažėjo.
Nei Latvius, nei lenkas - niekas neturi tokios bėdos kaip pas mes. Bandysime imtis priemonių, laukti nebegalima, nes stabdoma pažanga.

LTSA komentaras

Jūrininkų diplomų išdavimui tikrai neiškilo grėsmė. Jų išdavimas vykdomas vadovaujantis bendra išdavimo tvarka. ISO standartas nustojo galioti LSLA prijungus prie VKTI ir pasikeitus įstaigos struktūrai.
Lėšos standartui diegti numatytos kitų metų pirkimo plane. Siekiant efektyvaus jų panaudojimo, tiek Jūrų departamente, tiek po reorganizacijos nuo sausio 1 d. atsirasiančiame Civilinės aviacijos skyriuje bus diegiamas ISO 9001:2015 (anksčiau galiojo ISO 9001:2008). Šiuo metu vyksta dialogas su konsultantais.
LTSA neturi jokios galimybės panaikinti jūrininkų knygelių, nes jų išdavimas privalomas vadovaujantis LR Prekybinės laivybos įstatymo 84 str. 1 d., o įstatymą keisti gali tik Seimas. 
LTSA šiuo metu atlieka šios, kaip ir kitų jūrinių paslaugų, procesų analizę, taip pat perskaičiuojama rinkliava už jūrininko knygelės išdavimą, nes akivaizdu, kad knygelės išdavimo kaina yra per didelė - LR piliečio pasas, turintis privalomus apsaugos elementus, kainuoja 43 Eur, o jūrininko knygelė - 55 Eur. Preliminariais skaičiavimais, rinkliavą už jūrininko knygelės išdavimą planuojama sumažinti apie 50 proc., t. y. ji galėtų kainuoti ne daugiau kaip 27 Eur. 
Šiuo metu analizuojami ir artimiausiu metu planuojama sutrumpinti paslaugų suteikimo terminus, atsisakyti visų perteklinių dokumentų, didinančių naštą klientams ir nekuriančių jokios vertės.