LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                           ĮSAKYMAS                                         DĖL DOKUMENTŲ GALIOJIMO TERMINO PRATĘSIMO                                                          2021 m. vasario 15 d. Nr. 3-93                                                                             Vilnius     Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“:   1. Nustatau, kad:   1.1. jūrinio laipsnio diplomų, globalinės jūrų avarinio ryšio saugumo sistemos radijo ryšio operatoriaus diplomų, jūrinio laipsnio kvalifikacijos liudijimų ir šių dokumentų patvirtinimų, specialiųjų liudijimų, kompetencijos liudijimų pripažinimo patvirtinimų bei Lietuvos Respublikos jūrininko knygelių, kurių galiojimo terminas baigiasi asmeniui būnant laivo reise, kuris dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos neplanuotai užsitęsė, galiojimo terminas pratęsiamas iki laivo reiso pabaigos, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams nuo atitinkamo dokumento galiojimo pabaigos;   1.2. susiklosčius aplinkybėms, susijusioms su epidemine COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacija, dėl kurių nėra galimybės atlikti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, apžiūrų ir išduoti atitinkamų liudijimų ar jų patvirtinti, liudijimų galiojimo terminas pratęsiamas trims mėnesiams nuo jų galiojimo termino ar laikotarpio, skirto liudijimui patvirtinti, pabaigos.   2.  Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 3-223 „Dėl dokumentų galiojimo termino pratęsimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.     Susisiekimo ministras                                                                                                          Marius Skuodis  

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministrui                                                                                         2021-02-03 Nr. 2-01-01 Mariui Skuodžiui                                                                                                            Klaipėda   Lietuvos jūrininkų sąjunga (toliau – LJS) ir Jūrų kapitonų asociacija (toliau Asociacija) sveikina Jus su naujomis LR Susisiekimo ministro pareigomis. Esama situacija Lietuvos jūrų laivybos sektoriuje kelia nemažai rūpesčių tiek jame dirbančioms įmonėms, darbuotojams, tiek ir jį prižiūrėti turinčioms institucijoms. Suprantama, kad šioje srityje Jūsų laukia rimti iššūkiai ir nelengvi sprendimai, apimantys ne tik jūrų laivybos sektorių. LJS ir Asociacija yra sukaupusios didelę patirtį jūrų laivybos srityje ir labai tikimės, kad būsime įtraukti į sprendimų priėmimo procesą per konsultavimo ir informavimo procedūras.   Teikiame jūrininkams aktualius klausimus, kurie reikalauja neatidėliotinų sprendimų:   1. Reikėtų jūrų laivybos šaką pripažinti ir laikyti prioritetine Lietuvos ūkio šaka ir parengti ilgalaikę nacionalinės jūrų laivybos programą.   2. Jūrininkų darbo apmokėjimas susideda iš dviejų dalių: darbo užmokesčio ir dienpinigių. Vykdant reformą darbo užmokestis buvo indeksuotas koeficientu 1,289 ir socialinio draudimo įmokas moka patys jūrininkai. Dienpinigiai nepripažįstami atlyginimo dalimi, nuo jų nemokamos įmokos SODRA‘i, todėl jūrininkų pensijos, socialinio draudimo išmokos mažesnės, negu turėtų būti. TDO Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje nustato, kad jūrininkų socialinės garantijos būtų ne blogesnės kaip kranto darbuotojų. Reikėtų naikinti dienpinigius, juos pridėti prie bazinio darbo užmokesčio (pareiginės algos), indeksavus koeficientu 1,289.   3. Jūrininkų gaunamų pajamų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) nevienodas. Pažeidžiama LR Konstitucija – lygiateisiškumo principas. Suvienodinti GPM jūrininkams, dirbantiems Europos Ekonominės Erdvės šalių ir trečiųjų šalių laivuose, pasinaudojant Latvijos pavyzdžiu.   4. Jūrininkų apmokestinimas privalomu sveikatos draudimu nevienodas. Pažeidžiama LR Konstitucija – lygiateisiškumo principas. Reikėtų suvienodinti jūrininkų, dirbančių Lietuvos ir užsienio šalių laivuose, PSD taikant lengvatinį tarifą.   5. Spręsti klausimą dėl jūrininkų gerovės (socialinio buitinio aptarnavimo) krante (TDO Konvencija ir LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas), bei dėl užsienio jūrininkų buvimo uoste terminų (LR įstatymas neatitinka TDO Konvencijų reikalavimo).   6. Sutvarkyti Lietuvos teisinę bazę pagal ratifikuotų TDO konvencijų dėl darbo jūrų laivyboje ir dėl darbo žvejybos sektoriuje reikalavimus.   Taip pat, labai aktualūs klausimai jūriniame sektoriuje susiję su įvykdyta Lietuvos saugios laivybos administracijos reorganizaciją (dabar – LTSA), kuri įnešė nemažai sumaišties ir tik dar labiau susilpnino jūrinio sektoriaus priežiūros ir kontrolės mechanizmus; 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW) reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje problematika; Lietuvos atstovavimas Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO) ir Europos jūrų saugumo agentūroje (EMSA).   Atsižvelgdami į tai, labai tikimės, kad Jūsų vadovaujama LR Susisiekimo ministerija nekartos ankstesnės vadovybės klaidų, priimant skubotus, kartais nepamatuotus sprendimus, jų neaptarus, neišdiskutavus su jūrine bendruomene, bet pasikvies jūrinės bendruomenės atstovus platesnei diskusijai ir situacijos aptarimui, prieš priimant jai svarbius sprendimus.   Prašome atkurti Patariamąją tarybą jūrinio sektoriaus klausimais ir inicijuoti jūrinės bendruomenės atstovų susitikimą su Jumis, kad galėtume plačiau pristatyti svarbiausius klausimus ir problemas jūriniame sektoriuje, kurias būtina spręsti artimiausioje ateityje. Esame pasiruošę aktyviai bendradarbiauti ir siūlome pasibaigus karantinui organizuoti susitikimą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos patalpose (su LAJM direktoriumi suderinta) Jums patogiu laiku.   Pagarbiai,     LJS pirmininkas                                                                                                Petras Bekėža       Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas                                                        Juozas Liepuonius