Dalia Bikauskaitė Vakarų ekspresas   Praėjusią savaitę feisbuke buvo platinama peticija, kuria buvo reikalauta neteikti Seimui Lietuvos saugios laivybos įstatymo pataisos, leisiančios jūrininkų, vidaus vandenų transporto specialistų ir pramoginių laivų laivavedžių egzaminavimo ir jų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimo funkcijas perduoti Kauno VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai. Vakar rytą jau buvo surinkta beveik 2 000 parašų.   Pirmadienio rytą feisbuke Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pranešė sekmadienio vakare iš susisiekimo ministro Roko Masiulio gautą džiugią žinią - sekmadienį Seimo narys Antanas Baura, įregistravęs minėtą pataisą Seime, ją atsiėmė.   Išsamiai apie tai, jog jūrininkai sunerimę, kad jų dokumentai gali neatitikti tarptautinių konvencijų reikalavimų, „Vakarų eksprese“ rašyta praėjusį ketvirtadienį straipsnyje „Valdžia leis viešajai įstaigai pinigautis iš jūrininkų?„.   Šią savaitę Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ketino kreiptis į šalies prezidentę, Seimo pirmininką ir premjerą. Jūrinė bendruomenė taip pat ketino išsiųsti argumentuotą raštą šalies vadovams. Kilus triukšmui viešojoje erdvėje, praėjusį penktadienį Klaipėdos meras V. Grubliauskas pasikvietė pasikalbėti Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininką Petrą Bekėžą ir Jūrų kapitonų asociacijos pirmininką Juozą Liepuonių.   „Norėjau išsiaiškinti situaciją. Seime yra įregistruota Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario Antano Bauros įstatymo pataisa. Ja norima keisti jūrininkų rengimo, testavimo, kvalifikacijos suteikimo, sertifikatų išdavimo tvarką. Senoji tvarka būtų suardyta. Tos funkcijos būtų pavedamos naujai kuriamai viešajai įstaigai. Ji turėtų imtis visų tarptautinių konvencijų įgyvendinimo. Natūralu, kad jūrininkai įžvelgia didžiulę grėsmę ir pradeda mušti pavojaus varpais. Man taip pat atrodo, kad tai iš tikrųjų yra kažkas grėsmingo ir pavojingo. Nebūdamas didelis specialistas šioje srityje, pasikviečiau žmones, dalyvaujančius šiuose procesuose“, - sakė V. Grubliauskas. Anot jo, ar minėtos pataisos svarstymas bus įtrauktas į Seimo pavasarinės sesijos darbotvarkę, kokia bus svarstymo eiga ir Vyriausybės išvada, sunku pasakyti. Merui nerimą kelia tai, kad žmogus iš Anykščių ar Panevėžio imasi teikti Seimui tokią įstatymo pataisą, kuri yra susijusi su labai atsakingais projektais ir abejoja, ar agronomo galvoje gali kilti tokios genialios mintys. „Paprašiau jūrinės bendruomenės pateikti man daugiau informacijos apie grėsmes, kurios iškiltų ardant šiandieninę sistemą. Ketinu rašyti laišką tiek Seimo pirmininkui, tiek ministrui pirmininkui, tiek prezidentei ir informuoti, kad kėsinamasi į sistemą, kuri labai svarbi Lietuvai, prašyti, kad tai būtų įvertinta visais aspektais. Žinoma, negalima atimti iš Seimo nario teisės teikti vieną ar kitą pataisą, tačiau apie galimas jos pasekmes reikia kalbėti jau šiandien“, - penktadienį sakė Klaipėdos meras.   „Kadangi Klaipėda jūrinis miestas, jūrinė Lietuvos sostinė, labai gerai, kad domimasi jūrininkų reikalais. Meras pažadėjo raštu kreiptis į Seimo pirmininką ir kitas instancijas. Mes taip pat rengiame dalykišką, argumentuotą raštą be didelių emocijų Seimui ir Susisiekimo ministerijai, kurį tikriausiai išsiųsime trečiadienį ar ketvirtadienį„, - sakė P. Bekėža. Pasak jo, į sąjungą kreipėsi peticiją rengusi jūrininkų iniciatyvinė grupė ir LJS ją palaikė. Peticijos iniciatoriai nori, kad būtų palikta dabartinė tvarka. Jeigu jūrinius dokumentus pradės išduoti VšĮ, iš pradžių gali kilti itin didelių nesusipratimų. VšĮ išduoti diplomai gali būti nepripažinti tarptautiniu mastu, nes toje įstaigoje nėra specialistų, atitinkančių tarptautinius reikalavimus, kad galėtų vertinti jūrininkų kvalifikaciją, spręsti, ar jie atitinka užimamas pareigas. Peticijoje rašoma, kad jūrininkams, dirbantiems laivuose, jūrinio laipsnio suteikimo tvarką nustato Susisiekimo ministras, vadovaudamasis Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) parengtos ir šalių - dalyvių įtvirtintos 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW-78) su Manilos pataisomis reikalavimais ir rekomendacijomis. Šios funkcijos perėmimas iš Lietuvos transporto saugos administracijos ir jos perdavimas Transporto kompetencijų agentūrai mažinant tarnautojų skaičių gali daryti įtaką kvalifikacijos vertinimo pablogėjimui, kuris savo ruožtų kelia grėsmę žmogaus gyvybei ir gali neigiamai paveikti Lietuvos jūrininkų paklausą tarptautinėje rinkoje. Šiai peticijai pritarė Lietuvos jūrininkų sąjunga, ją pasirašyti ragino ir Lietuvos laivų savininkų asociacija. Kažin, ar jau galima mušti pergalės būgnus. Jokių garantijų, kad minėta pataisa nebus įteisinta kokiu nors kitu būdu, nėra. Na, bent jau ji nebus priimta skubotai, gerai neišanalizavus galimų pasekmių.   „Vakarų ekspresas“ jau gavo Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos atsakymus į pateiktus klausimus, ko buvo siekiama šia pataisa.  

Dalia Bikauskaitė   Vakarų ekspresas     Jūrinę bendruomenę sukrėtė naujas cunamis. Seimo Ekonomikos komiteto narys agronomas Antanas Baura įregistravo Lietuvos saugios laivybos įstatymo pataisas, kurios leis jūrininkus egzaminuoti ir jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus išduoti Kauno viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai.     Kapitonai sako, kad tai Lietuvos jūrininkus paskatins keltis gyventi į Latviją. Jie kaltina susisiekimo ministrą Roką Masiulį jūrinio genocido vykdymu. „Visiška nesąmonė. Seimo narys, baigęs Žemės ūkio akademiją, teikia pataisas dėl jūrinių reikalų. Taip išeina, kad jūrinė bendruomenė visai nesusigaudo tokiuose dalykuose, tad reikia žemės ūkio specialistui registruoti pataisas“, - piktinosi Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža. Pasak Jūrų kapitonų asociacijos (JKA) pirmininko Juozo Liepuoniaus, visiems aišku, kad Seimo narys tiesiog paprašytas įregistruoti tokią pataisą, o jos sumanytoja Susisiekimo ministerija tyli. „Juk ir Klaipėdoje yra Jūrų departamentas, ir Susisiekimo ministerijoje, turime ir viceministrą, kuruojantį jūrinius dalykus. Kur jų nuomonė, kur Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos - socialinių partnerių nuomonė? Kodėl mes apie tai sužinome atsitiktinai?“ - klausia LJS pirmininkas. Minėtos pataisos projektas Seime pasirodė vasario 22 d. Praėjusį antradienį Klaipėdoje sušauktas skubus LJS, Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Jūrų kapitonų asociacijos atstovų pasitarimas. Nutarta parengti bendrą jūrinės bendruomenės kreipimąsi į Lietuvos Seimą, į susisiekimą ministrą Roką Masiulį ir pateikti argumentus, kodėl to daryti negalima. J. Liepuoniaus manymu, ministras į pastabas nereaguoja ir varo toliau jūrinį genocidą, tad reikia kreiptis į Seimo narius, išrinktus Klaipėdoje. Pasak jo, jie gal ir neišmano jūrinių dalykų, bet galėtų bent palaikyti jūrininkus. P. Bekėža sakė, kad, kai Seimo komitetas svarstys tą pataisą, LJS važiuos į Vilnių ir bandys aiškinti susidarysiančią situaciją.   „Mes būsime brokuojami“ „Mes dirbame tarptautinėje pasaulinėje rinkoje. Jeigu mūsų dokumentai neatitiks nors vieno kurio nors iš tarptautinių reikalavimų punkto, iš karto būsime brokuojami ir neteksime darbo. Esu tanklaivio kapitonas ir turiu apie 20 sertifikatų, kurių kiekvienas atitinka kokį nors tarptautinės konvencijos reikalavimą. Mūsų Jūrų departamento diplominėje grupėje yra profesionalai, žinantys visas konvencijas ir jų reikalavimus. Ar Kauno VšĮ darbuotojams pakaks kompetencijos? Ar mūsų diplomai ir sertifikatai nepateks į juodąjį Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) sąrašą? Jeigu jų nepripažins pasaulio valstybės, tada visi Lietuvos jūrininkai, daugiau kaip 7 tūkstančiai žmonių, turės išvykti į Kaliningradą, Latviją ar kokią kitą šalį. Lietuva, kaip jūrinė valstybė, numirs. Dešimčiai tūkstančių šeimų bus galas. Tai, kas daroma dabar, yra visiškas absurdas“, - sakė Norvegijoje tanklaivių kapitonu dirbantis Saulius Lučka. Pasak LJS pirmininko, tiek Europos, tiek kitose pasaulio valstybėse jūrininkų egzaminavimas yra ar Jūrų administracijos, ar šiuo metu Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Jūrų departamento Klaipėdoje funkcija. „Ar ta Kauno VšĮ turi nors vieną specialistą jūrininką, kuris galėtų parengti egzaminavimo programas ir kompetentingai tikrinti kapitonų, vyr. mechanikų ir kitų aukšto rango specialistų žinias? Egzaminų komisijoje turi būti aukšto rango karininkai, ne žemesnio rango kaip kapitonai ar vyr. mechanikai“, - sakė P. Bekėža. Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkui J. Liepuoniui nesuprantama, kaip jūrininkus gali egzaminuoti žmonės, vaizdžiai tariant, neturintys jokio supratimo apie jūrą. Anot jo, šiais laikais vadybininkas, išmanantis visas sritis, yra tas pats, kas sovietmečiu buvo „zampolitas“. Jis įsitikinęs, kad nesvarbu, jog jūrininkų žinios būtų tikrinamos elektroniniu būdu, kompetencija vis tiek lieka vienu svarbiausių dalykų. Be to, bus jūrininkų, nenorinčių egzaminų laikyti elektroniniu būdu. Anksčiau Jūrininkai egzaminus laikydavo žodžiu. Dabar, pasak S.Lučkos, egzaminai laikomi ir elektroniniu būdu - būna sudėtingas testas. Tačiau, jo manymu, vis tiek lieka gana svarbūs dalykas, dokumentą išdavusi organizacija. Tarp jūrininkų sklinda kalbos, esą ir laivams, laivavedžiams, paprastai sakant, teises išduos „Regitra“.   Kodėl apeinama Vyriausybė? Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka stebisi, kaip įdomiai viskas vyksta. Jam keista, kad priimant tokį svarbu sprendimą apeinama Vyriausybė ir įstatymo pataisa registruojama per Seimo narį. Jo manymu, taip, ko gero, norima pagreitinti procesą. 2017-2018 metais vyko didysis sujungimas - Valstybinė geležinkelio inspekcija, Lietuvos automobilių kelių transporto inspekciją, Lietuvos saugios laivybos administraciją ir Civilinės aviacijos administracija buvo sujungtos į vieną vienetą - Lietuvos transporto saugos administraciją. Anot jo, tai ir sukėlė naujų problemų. Civilinės aviacijos administracijos funkcijos buvo padalintos dviem organizacijoms - LTSA ir VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“(nuo 2012 metų iki 2018 m gruodžio tai buvo VšĮ „Kelių ir transporto tyrimo institutas“ Kaune). G. Kutkos teigimu, diskusijų, kodėl taip daroma, nebuvo, todėl jūrininkai daro prielaidą, kad taip bandoma viešosiose įstaigose mokėti geresnius atlyginimus ir privilioti geresnės kvalifikacijos darbuotojus. „Susidaro įspūdis, kad problemų iškilo dėl civilinės aviacijos ir dabar bandoma perimti tai, ką dar galima. Sunku ką nors komentuoti, kai žengiami užkulisiniai žingsniai, kai klausimas nesvarstomas su socialiniais partneriais, kai ne Vyriausybė pateikia Seimui įstatymo pakeitimo projektą„, - kalbėjo G. Kutka. Kapitonas J. Liepuonius mano, kad dabar darosi visiškai palaida bala todėl, kad reikia gelbėti aviacijos darbuotojus, kurių yra daug ir kuriems reikia darbo. Todėl ir buvusi sukurta VšĮ.   Pelnysis jūrininkų sąskaita? J. Liepuonius, mano kad Kauno VšĮ reikia iš ko nors gyventi, nes valdžia pinigų jai neduos. Esą toji įstaiga jau norėjo perimti iš buvusios Lietuvos saugios laivybos administracijos (dabar LTSA Jūrų departamentas) hidrografijos laivą „Vorūna“. Bet, matyt, vėliau suprato, kad šis laivas - valstybės turtas ir jo atiduoti VšĮ negalima. Pasak J. Liepuoniaus, VšĮ gali skelbti ir atitinkamus savo įkainius. Dabar jūrininkai už egzaminą moka 28 eurus, o įstaiga gali pareikalauti kad ir 50 eurų, be abejo, suradusi priežasčių tai pateisinti. „Įstaiga ieško būdų, kaip užsidirbti pinigų ir jūrininkai jai viena iš nišų, nes dabar mūsų Jūrų departamentas yra „neįgalus“, pats jis nieko nesprendžia, tik vykdo LTSA nurodymus ir net nebando atstovauti jūrininkų interesams. Jis tikrai nerodys iniciatyvos“, - savo nuomonę išsakė J. Liepuonius. „Kyla daug klausimų. Visų pirma, kodėl iš biudžetinės įstaigos bandoma perduoti VšĮ funkcijas, už kurias yra mokama. Funkcijų perskirstymą turės užtikrinti Vyriausybės įgaliota institucija, šiuo atveju Susisiekimo ministerija tikriausiai paves kam nors tai daryti. Iš tikrųjų dar niekas aišku“, - sakė G. Kutka. „Žinių patikrinimas turi būti vienoje sistemoje. O dabar vieną dalyką, kuris pelningas, išplėš, norėdami surinkti pinigų, o kas bus su kitais dalykais? Negalima iš tos grandinės išplėšti vienos dalies. O kokie įkainiai bus? Dabar Jūrų departamente yra Vyriausybės nustatyta rinkliava už egzaminavimą. O viešoji įstaiga gali susikelti atlyginimus ir dalį jų įtraukti į sąnaudas. Ar tai jūrininkui bus į naudą? Juk visą laiką keliamas klausimas, kad jūrininkams teikiamos paslaugos yra per brangios. O dabar atsiras dar viena įstaiga norinti gyventi jūrininko sąskaita. Kas man gali garantuoti, kad toje viešojoje įstaigoje egzaminai nebus tiesiog perkami, kas kontroliuos tuos egzaminus, nes VšĮ gyvena iš surinktų pinigų. Nežinau kas bus, jeigu VšĮ išduos jūrininkui diplomą, kuris turi būti pripažįstamas pasauliniu mastu? Kur mes einame tiesiog nesuprantu“, - piktinosi P. Bekėža. Gal Klaipėdoje bus bent padalinys? Žinia, daugiausia jūrininkų gyvena Klaipėdoje. Negi valdžios institucijos viską daro taip, kad tik joms būtų patogu, o į žmonių interesų visiškai nepaiso? Pasak J. Liepuoniaus, gal ministerija pažadės Klaipėdoje įsteigti kokį nors tos VšĮ padalinį, tačiau vis tiek bus taip, kaip toje pasakoje - drakonas užmuštas, tegyvuoja drakonas. „Labai neaišku, ko iš tikrųjų tuo siekiama šia pataisa, daug povandeninių srovių. Manau, kad jūrininkams vis dėlto važiuoti į Kauną nereikės. Gal bus keli žmonės iš administracijos pervesti į viešąją įstaigą, o gal ir ne. Minėtos pataisos aiškinamajame rašte išdėstyti tik tokie argumentai, kaip veiklos optimizavimas ir pan. Mąstoma tikriausiai taip: jeigu Kaune egzaminuojami aviatoriai, tai kodėl negalima čia egzaminuoti ir jūrininkų, ir vidaus vandens transporto specialistų, motorinių pramoginių laivų laivavedžių, išduoti jiems dokumentus. Taip būtų veikla optimizuojama. Bet jūrininkų knygelių išdavimas yra paliekamas Klaipėdoje. Abejoju, ar sumažinus darbuotojų skaičių keturiais, nereikės priimti penkių„, - kalbėjo G. Kutka.   Ministerija ignoruoja jūrinę bendruomenę „Ką rengiamasi daryti, mes iš niekur negavome jokios informacijos - nei iš Susisiekimo ministerijos, nei iš Seimo“, - teigia LJS pirmininkas. „Klausimas mums nėra pristatytas, jis nediskutuotas“, - sako Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius G. Kutka. Pasak Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus, profesoriaus Viktoro Senčilos, jūrinės bendruomenės nerimas turi pagrindo. Klausti, kas vyksta ir kokiu tikslu, reikia tikrųjų tokių pataisų sumanytojų, t. y. Susisiekimo ministerijos darbuotojų. „Tai, kad mes nežinome tų tikslų, rodo, kad nėra tinkamos komunikacijos. Susisiekimo ministerija ignoruoja jūrinę bendruomenę„, - sako V. Senčila. Profesorius pasakojo, kad, išgirdęs gandus, pats skambino į ministeriją, norėdamas sužinoti, kas vyksta. Vėliau jam paskambino vieno ministerijos skyriaus vadovas ir nurodė tos pasiūlytos pataisos numerį. „Kai sprendžiami tokie svarbūs klausimai, nėra gerai, kad turi pats reikalauti informacijos. Valdžios atstovai patys priima sprendimą, patys pateikia jį svarstyti, o mes visi turime būti už. Tai tikrai netinkamas kelias, ir jūrinės bendruomenės nerimas yra pagrįstas. Aš taip pat jaučiu nerimą. To priežastis - informacijos stoka. Reformos sumanytojai ir vykdytojai ja visiškai nesidalina. Bet mes juk ne pašaliniai žmonės, mes turime tai žinoti. Nieko neaiškinama, kodėl taip daroma, nei kada tai įvyks. Nenoriu kritikuoti, bet tai didelė ministerijos darbo spraga“, - kalbėjo profesorius.   LTSA Jūrų departamento vadovas Linas Kasparavičius sakė neturintis įgaliojimo bendrauti su spauda ir patarė kreiptis į aukštesniąją valdžią. Klausimai buvo išsiųsti tiek Susisiekimo ministerijai, tiek LTSA, tačiau kol kas atsakymų nesulaukta. Kai juos gausime, pridėsime prie straipsnio VE.lt naujienų portale.   Padėtis tik blogėja Jūrų kapitonų asociacijos pirmininko J. Liepuoniaus manymu, situacija dėl jūrinio sektoriaus pertvarkos ne gerėja, o vis blogėja. Anot jo, gerai, kad į Lietuvą šiuo metu neatvyksta EMSA (Europos jūrų saugumo agentūra)atstovai. Tarptautinės jūrinės organizacijos (IMO) vizito mūsų šalyje laukiama tik kitais metais. Kapitonas S. Lučka stebi jūrinės administracijos griovimą Lietuvoje ir baisisi. Hidrografijos skyrius naikinamas, inspektorių skaičius mažinamas ir t. t. „Tokie absurdiški dalykai jūrinėje valstybėje negali vykti. Saugios laivybos administracija yra organas Tarptautinėje jūrų organizacijoje atstovaujantis jūrinę valstybę. Jis reguliuoja ir tvarko visus jūrinius reikalus. Tai kas vyko per pastaruosius dvejus trejus metus, buvo tos jūrinės organizacijos griovimas“, - mano kapitonas. Anot jo, jeigu neliks Hidrografijos skyriaus, vadinasi, Lietuvoje niekas nebedarys to darbo, nebebus pranešimų apie bujas ir t. t. Lietuva taps senovine valstybe, kuri neatitiks Tarptautinės hidrografijos organizacijos reikalavimų: nebeleis savo jūrlapių, nebematuos gylių. Pasak S. Lučkos, taip išeina, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pati pamatuos gylį laivybos kanale, pati paskelbs duomenis, ir niekas jos nekontroliuos. „Jūrininkams nesuvokiama, kas bus toliau, kai visa sistema sugriauta. Vyksta tragedija. Manau, jau patys turime kažką daryti. Kai sužinojau apie Kauno VšĮ, smegenyse sprogo bomba“, - sakė kapitonas S. Lučka. Anot jo, žinoma, jūrininkai ieškos būdų, kaip spręsti šią problemą. Jie kalba: „Na ką, važiuosime į Latviją„, o gal dar bandyti piketuoti Vilniuje?“ „Man atrodo, kad po Lietuvos saugios laivybos administracijos reorganizavimo, kad Jūrų departamente žmonės nedirbtų po 12 valandų, pradėtos mažinti įstatymų reikalaujamos funkcijos. Sumažino atestuojamų įmonių skaičių, jau keliamas locmanų stažuočių naikinimo klausimas. Jūrininkų žinių tikrinimu užsiims kažkokia viešoji įstaiga, neturinti jūrinių specialistų. Diplomus jūrininkams išduos ne Jūrų departamentas, o viešoji įstaiga. Kaip ta reorganizacija atsipirks Lietuvai, jeigu steigiamos naujos viešosios įstaigos, kuriose žmonių skaičius didėja“, - svarstė P. Bekėža.   Svarstoma, ar ne todėl, kad LTSA buvo perduota nemaža dalis funkcijų, su kuriomis susitvarkyti, taip sumažinus darbuotojų skaičių, jai sunku ir keičiama egzaminavimo ir dokumentų išdavimo tvarka. Ši funkcija perduodama VšĮ siekiant sumažinti LTSA darbo krūvį. Beje, kapitonas S. Lučka nemano, kad pati reorganizacija yra blogas dalykas. Padaryta ir gerų dalykų: išvalyta, kas nereikalinga. Tarp gerų dalykų jis paminėjo tai, kad dabar Jūrų departamento diplominėje grupėje galima atsiskaityti banko kortele, nebereikia lankstyti į banką su popierėliais - atėjai po kelių dienų ir gavai diplomą. „Anksčiau ateidavai į diplomavimo tarnybą, visos moterys piktos, susiraukusios, o dabar visos šypsosi. Bet kad ją sunaikins ir perkels į Kauną, tai tragedija“, - sakė S. Lučka.