Klaipėdiečių balsą Vilnius vis dėlto išgirdo.

2019-03-18

Dalia Bikauskaitė

Vakarų ekspresas

 

Praėjusią savaitę feisbuke buvo platinama peticija, kuria buvo reikalauta neteikti Seimui Lietuvos saugios laivybos įstatymo pataisos, leisiančios jūrininkų, vidaus vandenų transporto specialistų ir pramoginių laivų laivavedžių egzaminavimo ir jų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimo funkcijas perduoti Kauno VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai. Vakar rytą jau buvo surinkta beveik 2 000 parašų.

Pirmadienio rytą feisbuke Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pranešė sekmadienio vakare iš susisiekimo ministro Roko Masiulio gautą džiugią žinią - sekmadienį Seimo narys Antanas Baura, įregistravęs minėtą pataisą Seime, ją atsiėmė.

Išsamiai apie tai, jog jūrininkai sunerimę, kad jų dokumentai gali neatitikti tarptautinių konvencijų reikalavimų, „Vakarų eksprese“ rašyta praėjusį ketvirtadienį straipsnyje „Valdžia leis viešajai įstaigai pinigautis iš jūrininkų?„.

Šią savaitę Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ketino kreiptis į šalies prezidentę, Seimo pirmininką ir premjerą. Jūrinė bendruomenė taip pat ketino išsiųsti argumentuotą raštą šalies vadovams. Kilus triukšmui viešojoje erdvėje, praėjusį penktadienį Klaipėdos meras V. Grubliauskas pasikvietė pasikalbėti Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininką Petrą Bekėžą ir Jūrų kapitonų asociacijos pirmininką Juozą Liepuonių.

„Norėjau išsiaiškinti situaciją. Seime yra įregistruota Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario Antano Bauros įstatymo pataisa. Ja norima keisti jūrininkų rengimo, testavimo, kvalifikacijos suteikimo, sertifikatų išdavimo tvarką. Senoji tvarka būtų suardyta. Tos funkcijos būtų pavedamos naujai kuriamai viešajai įstaigai. Ji turėtų imtis visų tarptautinių konvencijų įgyvendinimo. Natūralu, kad jūrininkai įžvelgia didžiulę grėsmę ir pradeda mušti pavojaus varpais. Man taip pat atrodo, kad tai iš tikrųjų yra kažkas grėsmingo ir pavojingo. Nebūdamas didelis specialistas šioje srityje, pasikviečiau žmones, dalyvaujančius šiuose procesuose“, - sakė V. Grubliauskas. Anot jo, ar minėtos pataisos svarstymas bus įtrauktas į Seimo pavasarinės sesijos darbotvarkę, kokia bus svarstymo eiga ir Vyriausybės išvada, sunku pasakyti. Merui nerimą kelia tai, kad žmogus iš Anykščių ar Panevėžio imasi teikti Seimui tokią įstatymo pataisą, kuri yra susijusi su labai atsakingais projektais ir abejoja, ar agronomo galvoje gali kilti tokios genialios mintys. „Paprašiau jūrinės bendruomenės pateikti man daugiau informacijos apie grėsmes, kurios iškiltų ardant šiandieninę sistemą. Ketinu rašyti laišką tiek Seimo pirmininkui, tiek ministrui pirmininkui, tiek prezidentei ir informuoti, kad kėsinamasi į sistemą, kuri labai svarbi Lietuvai, prašyti, kad tai būtų įvertinta visais aspektais. Žinoma, negalima atimti iš Seimo nario teisės teikti vieną ar kitą pataisą, tačiau apie galimas jos pasekmes reikia kalbėti jau šiandien“, - penktadienį sakė Klaipėdos meras.

„Kadangi Klaipėda jūrinis miestas, jūrinė Lietuvos sostinė, labai gerai, kad domimasi jūrininkų reikalais. Meras pažadėjo raštu kreiptis į Seimo pirmininką ir kitas instancijas. Mes taip pat rengiame dalykišką, argumentuotą raštą be didelių emocijų Seimui ir Susisiekimo ministerijai, kurį tikriausiai išsiųsime trečiadienį ar ketvirtadienį„, - sakė P. Bekėža. Pasak jo, į sąjungą kreipėsi peticiją rengusi jūrininkų iniciatyvinė grupė ir LJS ją palaikė. Peticijos iniciatoriai nori, kad būtų palikta dabartinė tvarka. Jeigu jūrinius dokumentus pradės išduoti VšĮ, iš pradžių gali kilti itin didelių nesusipratimų. VšĮ išduoti diplomai gali būti nepripažinti tarptautiniu mastu, nes toje įstaigoje nėra specialistų, atitinkančių tarptautinius reikalavimus, kad galėtų vertinti jūrininkų kvalifikaciją, spręsti, ar jie atitinka užimamas pareigas. Peticijoje rašoma, kad jūrininkams, dirbantiems laivuose, jūrinio laipsnio suteikimo tvarką nustato Susisiekimo ministras, vadovaudamasis Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) parengtos ir šalių - dalyvių įtvirtintos 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW-78) su Manilos pataisomis reikalavimais ir rekomendacijomis. Šios funkcijos perėmimas iš Lietuvos transporto saugos administracijos ir jos perdavimas Transporto kompetencijų agentūrai mažinant tarnautojų skaičių gali daryti įtaką kvalifikacijos vertinimo pablogėjimui, kuris savo ruožtų kelia grėsmę žmogaus gyvybei ir gali neigiamai paveikti Lietuvos jūrininkų paklausą tarptautinėje rinkoje. Šiai peticijai pritarė Lietuvos jūrininkų sąjunga, ją pasirašyti ragino ir Lietuvos laivų savininkų asociacija. Kažin, ar jau galima mušti pergalės būgnus. Jokių garantijų, kad minėta pataisa nebus įteisinta kokiu nors kitu būdu, nėra. Na, bent jau ji nebus priimta skubotai, gerai neišanalizavus galimų pasekmių.

„Vakarų ekspresas“ jau gavo Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos atsakymus į pateiktus klausimus, ko buvo siekiama šia pataisa.